Savo kalboje Europos Parlamente buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas pabrėžė, kad karinė aljansas „nesitauta karo, bet ir taika neįsigalioja.“
Rutte teigė, kad jis „labai susirūpinęs dėl saugumo situacijos“ ir pakartojo, jog ES ir ES šalys turi kuo greičiau stiprinti savo gynybos pramonę.
Jis sakė, kad valstybės narės turėtų savo kasmetinį gynybos biudžetą „žymiai padidinti virš dabartinių dviejų procentų“. Nenurodė konkretaus naujo procento, tačiau paminėjo, kad per ateinančius penkerius metus padėtis dar bus priimtina, tačiau vėliau atotrūkis nuo Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano taps pernelyg didelis.
Rutte kritiškai, mandagiai, bet aiškiai išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Europoje per ilgai užtrunka priimti būtinus sprendimus. Dėl naujų ginklų bendros kūrimo ir gamybos jau daugelį metų kalbama, jog tai yra gyvybiškai svarbu, tačiau beveik nieko nevyksta. Rutte pavadino Europos gynybos pramonę ir ginklų gamybą „per mažomis, pernelyg susiskaidžiusiomis ir per lėtomis“.
NATO vadovas paragino Europos Parlamento Gynybos komisiją nesudaryti kliūčių ginklų sistemų gamybai ar pirkimui, jei jos yra iš įmonių NATO šalyse, kurios nėra ES narės (t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Turkija ir Jungtinė Karalystė).
Europos Komisija praėjusiais metais skyrė pusantro milijardo eurų dotacijų šalims, kurios gynybos užsakymus teikia ES šalių įmonėms. Vis dar yra diskutuojama dėl „sąžiningo“ šių lėšų pasidalijimo tarp ES šalių su gynybos pramone.
Neatsitiktinai (?) Rutte kaip pirmuosius pavyzdžius paminėjo naujų jūrų laivų ir povandeninių laivų statybą (t. y. Nyderlandų laivų statybą) bei radarų ir priešraketinių sistemų gamybą (t. y. Twente regiono įmonę Thales). Taip pat jis atkreipė dėmesį į Vokietijos Rheinmetall šarvuotus automobilius.
Rutte pasakė, kad palaiko Europos gynybos pramonės programos planą, tačiau ragino elgtis atsargiai. Jis pabrėžė, kad Europos saugumas ateityje priklauso nuo karo Ukrainoje rezultato. Jis ragino Europos NATO sąjungininkus didinti karinę paramą Kyjovui.