Europos aplinkos komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigia, kad žemės ūkio ir gyvulininkystės produkcijos didinimas Europos Sąjungoje nėra „stebuklingas sprendimas“ maisto krizei, sukeltai Rusijos blokados Ukrainos jūrų uostams. Ši blokada neleidžia Ukrainai eksportuoti javų į likusį pasaulį.
Sinkevičius pabrėžė, kad karas negali būti pateisinimu atidėti Europos Žaliąjį kursą. „Baisusis karas Ukrainoje nėra priežastis atidėti Žaliąjį kursą, o atvirkščiai – privalome sustiprinti savo darbą“, – sakė jis. Tokiu būdu jis reagavo į pastarąją Pakomitetio už žemės ūkį pakartotinai pateiktą siūlymą atidėti klimato ir aplinkosaugos priemones Europos žemės ūkio politikoje.
„Produktyvumo didinimas Europos Sąjungoje nebus stebuklingas sprendimas padėti mūsų tarptautiniams partneriams, nei besivystančioms šalims, nei pačiai Ukrainai“, – pirmadienį kalbėjo Sinkevičius Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto debatuose. Taip pat keli žemės ūkio ministrai ragino Briuselį palengvinti Žaliojo kurso elementus.
Prieš karą Ukraina buvo svarbi javų eksportuotoja, ypač svarbi maisto saugumo užtikrinimui Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Sinkevičius pridūrė, kad reikia didinti maisto gamybą pažeidžiamiausiose šalyse, „kad būtų sumažintas jų struktūrinis priklausomumas“.
Komisaras pabrėžė, kad dabartinis iššūkis maisto saugumui „yra pasaulinis, ne vidinis“. „Europoje maisto trūkumo neturime. Priešingai, mes gaminame ir remiame daugiau mėsos, nei galime suvartoti, ir toliau atliekame maisto švaistymą tokiais kiekiais, kurie, švelniai tariant, yra skandalingi“, – pažymėjo jis.
Jis pridūrė, kad karo Ukrainoje problema nėra maisto stoka, o tiekimo trūkumas. Jis pabrėžė, kad problema yra „pirmiausia“ logistinės prigimties.
„Vienintelis būdas pažengti į priekį – daryti spaudimą Rusijai ir atblokuoti Juodosios jūros uostus, nes šiuo metu Ukrainoje yra 40 mln. tonų javų, iš kurių 20 mln. pasiruošę išvežti liepos mėnesį“, – sakė jis.