Europos Parlamentas pasirašė mažesniųjų ūkių ir gamtos mirties nuosprendį. Tai teigia aplinkosaugos organizacija Greenpeace apie sumenkintą ES susitarimą dėl naujos bendros žemės ūkio politikos.
Greenpeace taip pat apgailestauja, kad balsavimas parlamente prieštarauja Europos pažadams dėl klimato politikos, kuriuos anksčiau nustatė Žaliojo kurso strategijoje. Dėl to atsinaujinimui ir tvarumui neprikeliama galimybė, konstatuoja ir organizacijos Natuurmonumenten, LandschappenNL, Pasaulinis gamtos fondas, SoortenNL, Milieudefensie, RAVON, FLORON bei Vlinderstichting.
Europarlamentaras Peteris van Dalenas (Krikščionių sąjunga) taip pat mano, kad siūlymai naujai žemės ūkio politikai turėtų būti ambicingesni. Todėl jis susilaikė balsuojant: „Mano požiūriu, reikėtų pridėti dar vieną šaukštą.“
Prieš balsavimus buvo pasiektas susitarimas tarp trijų didžiausių Europos Parlamento partijų – krikščionių demokratų (EVP), socialdemokratų (S&D) ir liberalų (Renew Europe), – kad būtų priimti keli kompromisiniai pataisymai. Nyderlandų PvdA nariai prieš juos balsavo.
Artimiausiais metais Europos Sąjungos bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) bus pertvarkyta taip, kad pirmą kartą ūkyje bus įvestas subsidijuojamas klimato ir aplinkosaugos tikslų principas. Taip pat bus stiprinama vietinė gamyba, jauniesiems ūkininkams bus daugiau pagalbos, o dėmesys bus skiriamas klimato sumaniam ūkininkavimui (atsižvelgiant į Paryžiaus klimato tikslus).
Ypač šį paskutinį punktą Van Dalenas pagalvoju, kad būtų galima pagerinti: „Kai kurios Europos Parlamento dalys bijo, kad per žalia politika sukels žemės ūkio produkcijos žlugimą, tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai! Tvari žemdirbystė prisideda prie ilgalaikio maisto gamybos užtikrinimo.“
Pagal naujus planus Nyderlandai ir kitos ES šalys turi parengti strateginius nacionalinius planus, kad jų žemės ūkis būtų mažiau kenksmingas klimatui, aplinkai, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei, gyvenamajai aplinkai ir sveikatai. Europos Audito Rūmai visgi pažymi, kad šie tikslai nėra kiekybiškai įvertinti. Taip pat, pagal Taikomosios ekologijos instituto ataskaitą, numatoma žemės ūkio politika neduos jokių sumažėjimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetime žemės ūkyje.
Ypač daug stabdo Vidurio ir Rytų Europos šalys. Van Dalenas sako: „Atsilikusios šalys neturėtų diktuoti tempo. Per pastaruosius dešimtmečius ganyklinių paukščių skaičius sumažėjo perpus, o bitės ir vabzdžių populiacijos sparčiai nyksta. Todėl ateinančiais metais žemės ūkyje turi būti skiriama kur kas daugiau dėmesio biologinei įvairovei.“
Naujajame pasiūlyme numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės turėtų siekti tokios žemės ploto dalies, kur bent 10 % kraštovaizdžio elementų būtų palanki biologinei įvairovei.