Ukrainos politikai Europos Parlamentui paprašė paramos įvedant skrydžių draudimą (no-fly zone) virš jų šalies. Tikimasi, kad tai sustiprins oro gynybą prieš Rusijos bombardavimus, tačiau ES šalys tai (iki šiol) atmeta.
Taip pat Rados (Ukrainos parlamento) delegacija Hagoje, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, pateikė pirmuosius karo nusikaltimų įrodymus prieš prezidentą Putiną.
Per spaudos konferenciją Strasbūre politikai pabrėžė, kad jiems reikia ne tik Stinger raketų prieš Rusijos naikintuvus, bet ir daugiau oro gynybos priemonių. Jie akcentavo ir no-fly zonos svarbą („pačiai Europai“) bei pripažino, kad NATO šalys „iki šiol, šiuo metu“ jos nenori.
Seimo narė Lesia Vasylenko pažymėjo, kad ES šalys taip pat pirmiausia sakė „ne“ Rusijos Nord Stream-2 projekto sustabdymui ir Rusijos bankų atjungimui nuo SWIFT atsiskaitymų sistemos. Ji tiki, kad ES supras, jog Putino karas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai ES.
Ukrainiečių nuomone, Putinas, įgijęs kontrolę prieš Ukrainos atominėms elektrinėms, gali nespausti „raudono mygtuko“ – užteks, kad atominėje elektrinėje įvyktų „nenugalimas atsitikimas“.
Delegacija džiaugėsi neseniai priimtais Europos Komisijos ir Europos Parlamento boikotų sprendimais bei sankcijomis, kuriais kviečiama greičiau atsisakyti Rusijos naftos ir dujų. Europarlamentarai taip pat siekia rimtai įgyvendinti ES gynybos pajėgas, kurios galėtų veikti kartu su NATO. Ukrainos narystė ES turėtų būti rimta galimybė.
ES užsienio politikos koordinatorius Josep Borell teigė, kad Putino karas Ukrainoje paliks pėdsaką istorijoje. „Europa turės būti pasirengusi mokėti kainą, jei nori atsakyti Rusijai. Be to, Užsienio reikalų komisaras įspėjo, kad šis karas turės ilgalaikių pasekmių, kurios keis Europos politiką dar daugybę metų ir dešimtmečių.
Europarlamentarai pasveikino atnaujintą „Strateginį kompasą“, kuriame aprašyta ES šalių saugumo situacija po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis Kompasas nurodo ES saugumo ir gynybos politikos kryptį artimiausiems metams. Jį aptars valstybių vadovai šį savaitgalį.