Direktyva siekia užtikrinti geresnę apsaugą platforminių darbų darbuotojams, kurie dažnai yra pažeidžiami dėl išnaudojimo ir nesąžiningų darbo sąlygų. Europos Parlamentas nori įpareigoti platformų įmones, tokias kaip taksi įmonė Uber, laikytis taisyklių, nes jos savo darbuotojams nesumoka socialinio draudimo įmokų, nes jie, pasak jų, nėra oficialiai įdarbinti. Platformos samdo savo darbuotojus kaip savarankiškai dirbančius asmenis (ZZP), todėl šie neturi teisės į socialines garantijas, tokias kaip pensijų kaupimas ar atostogų dienos.
ES valstybių narės ir Europos Parlamento derybininkai pastaraisiais metais sutarė dėl aiškesnių taisyklių. Tačiau artėjant galutiniams balsavimams paaiškėjo, kad 27 ES šalių tarpe nėra reikiamos kvalifikuotos daugumos. Gegužės 11 d. Graikija, Estija ir Vokietija pranešė, kad nedalyvaus balsavime, o Prancūzija netgi ketina balsuoti prieš.
Vokietijos sprendimas susilaikyti yra koalicijos tarp SPD, Žaliųjų ir FDP „darbo susitarimo“ rezultatas, kuomet skirtingai vertinamais klausimais jie Europos Sąjungos lygmeniu susilaiko nuo balsavimo. Šiuo atveju vokiečių liberalai nenori apriboti laisvos rinkos naujomis taisyklėmis ir nenori stabdyti naujos internetinių paslaugų įmonių rūšies plėtros.
Tokia pat yra liberalaus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pozicija, kuris laiko nuolatinį darbo santykį atgyvena ir sveikina daugiau laisvai samdomų darbuotojų, ZZP bei ne visos dienos darbo vietų kaip naujos ekonominės ateities ženklą.
Europos Komisijos duomenimis, visoje Europos Sąjungoje veikia apie 500 skaitmeninių darbo platformų, generuojančių 20 mlrd. eurų pajamų ir suteikiančių darbą daugiau nei 28 mln. žmonių. Daugiau nei pusė jų uždirba mažiau nei nustatytą minimalų valandinį atlyginimą.
Europos Parlamentas teigia, kad liberalų lyderiai Prancūzijoje, Estijoje ir Vokietijoje bei konservatyvus Graikijos ministras pirmininkas blokuoja istorinę galimybę apsaugoti visus darbuotojus ir Europos ekonomiką skaitmeniniame amžiuje.
Nyderlandų Europarlamentarė Agnes Jongerius (S&D/PvdA) ragino šias keturias šalis neleisti šiai situacijai užstrigti, kaip jau nutiko su naująja Europos direktyva dėl grandininės atsakomybės ir atsargumo priemonių (due diligence). Ji teigė, kad šiuo klausimu jau kalbėjo tiek su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tiek su FDP vadovybe.
„Esamas užstrigimas kelia didelį pavojų Europos socialiniam modeliui. Kai kurios liberalios ir konservatyvios jėgos kelia grėsmę mūsų socialinei Europai ir praleidžia galimybę Europai tapti pasaulinio darbo teisės pionieriumi“, – sakė Jongerius.