Europos Parlamento žemės ūkio komitetas apskritai pritarė Europos Komisijos parengtam veiksmų planui, skatinančiam ekologišką žemdirbystę. Dauguma EP narių savo mėnesio AGRI posėdyje antradienį sutiko, kad daugiau ekologiškos žemdirbystės dera su „Žaliaisiais susitarimais“ ir ES klimato politika.
Tačiau keli EP nariai pabrėžė, jog prieš plečiant ekologinių ūkių plotus pirmiausia reikia sukurti didesnę ekologiškų produktų paklausą. Kiti europarlamentarai išreiškė baimę, kad per didelės kainos galėtų trukdyti pardavimams.
Austrijos atstovė Simone Schmiedtbauer (ÖVP) parengs Parlamento iniciatyvinį pranešimą apie šį veiksmų planą. Iki 2030 m. ketvirtadalis visų ES žemės ūkio plotų turėtų būti ekologiniai. Šiuo metu tai sudaro tik 8 %.
Schmiedtbauer teigė, kad ekologinė gamyba gali augti tik kartu augant paklausai. Ji atkreipė dėmesį į didžiulį trumpų, regioninių ir sezoniškų tiekimo grandinių potencialą. „Jos suteikia ekologinių ir ekonominių pranašumų ekologiniams ūkininkams, kaimo vietovėms ir klimato apsaugai.“
Austrijos EP raportorės paskyrimas ekologinės žemdirbystės klausimais sutapo su didžiojo ekologinių ūkių metinio susirinkimo pradžia Austrijoje, kuri laikoma viena labiausiai ekologiškai draugiškų ES šalių.
Austrijos ministrė Elisabet Köstinger savo atidarymo kalboje sakė, kad ekologiška žemdirbystė yra „tikras Austrijos žemės ūkio sėkmės istorija“. Šiuo metu yra apie 24 500 ekologinių ūkių, t. y. apie 23 % visų ūkių. 26 % žemės ūkio plotų yra ekologinės gamybos. Ekologinė žemdirbystė remiama kasmet maždaug 500 mln. eurų suma.