Jei Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija nepavyks per artėjantį vienuolikos mėnesių laikotarpį pasiekti prekybos susitarimo, tai gali lemti „no-deal“ Brexit. Griežtas atsiskyrimas 2020 m. gruodžio 31 d. pakenks ne tik ES, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Tačiau tai turėtų dar didesnį poveikį Jungtinei Karalystei“, – įspėjo ji.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas neketina jokiu būdu pratęsti pereinamojo laikotarpio, kuris tęsiasi nuo sausio 31 d. iki 2020 m. pabaigos. Pagal ES derybininką Michelį Barnier, per tokį trumpą laiką neįmanoma sudaryti išsamaus prekybos susitarimo. Jis vėl priminė apie galimybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Jį galima pratęsti vieneriems arba dvejiems metams, tačiau britai turi pateikti prašymą iki liepos 1 d.
Barnier anksčiau vedė derybas su britais dėl Brexit ir taip pat vadovaus deryboms dėl būsimo prekybos susitarimo. Jei viskas vyks sklandžiai, britai paliks ES sausio 31 d. Po to prasidės pereinamasis laikotarpis, per kurį jie iki kitų metų pabaigos laikysis Europos taisyklių. Buvo susitarta, kad šis laikotarpis gali būti pratęstas dvejiems metams, tačiau ministras pirmininkas Borisas Johnsonas į tai kategoriškai nenori sutikti.
Tokį Johnsono požiūrį pripažįsta Barnier, kas apsunkina situaciją. „Laiko spaudimas gali apriboti ambicijas“, – sakė prancūzas.
Be to, Europos Parlamento derybininkas, belgų liberalas Guy Verhofstadt perspėjo, kad Europos Parlamentas taip pat kels sąlygas Brexit susitarimui. Strasbūro EP, kaip ir Europos valstybių vadovai bei Europos Komisija, turi oficialiai pritarti Brexit susitarimui. Verhofstadt anksčiau teigė, kad teisės aktai turi aiškiai apibrėžti JK gyventojų teises ES ir ES piliečių teises Jungtinėje Karalystėje.