ES žemės ūkio ministrai pirmadienį Briuselyje diskutuoja apie pažangą tiek žemės ūkio politikos, tiek cheminių medžiagų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo mažinimo srityse.
ES siekia, kad pesticidų naudojimas iki 2030 metų būtų sumažintas per pusę, tuo tarpu Paryžiaus klimato susitarimas numato, kad Žemės atšilimas turi būti ribojamas iki maksimaliai 2 laipsnių Celsijaus, pageidautina iki 1,5 laipsnio. Aplinkosaugos organizacijos kritikuoja, kad dauguma šalių renkasi tik minimalius reikalavimus, dėl ko svarbiausiose srityse dažnai nutylima artėjančios problemos svarba.
Organizacijos pripažįsta, kad ES jau žengė svarbius žingsnius pereinant prie tvaraus žemės ūkio, tačiau jų teigimu, dar daug nepadaryta, kad žemės ūkis taptų tvaresnis. Jie pabrėžia, jog Europos Komisijai itin svarbu padidinti spaudimą valstybėms narėms, kad šios pakeistų savo nacionalines strategines schemas ir būtų didesnė atsakomybė už žemės ūkio subsidijų panaudojimą.
Organizacijų teigimu, nacionalinės strateginės schemos nepajėgia spręsti skubios biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos krizės. Tai tikėtina dar labiau sumažins biologinę įvairovę ir praras gyvūnų buveines.
Trys aplinkosaugos organizacijos pažymi, kad būtina skirti daugiau dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui ir žemės ūkio žemės naudojimo mažinimui.
Aplinkos apsaugos organizacijos pabrėžia, kad tvarus žemės ūkis naudingas ne tik aplinkai, bet ir pačiams ūkininkams. Tvarios žemės ūkio praktikos gali sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, mažinant augalų apsaugos priemonių vartojimą ir gerinant dirvožemio sveikatą, kas, jų nuomone, lemia didesnes derliaus apimtis.
Tai taip pat gali pagerinti maisto kokybę ir maistinę vertę, o tai yra naudinga mūsų sveikatai ir gerovei. Be to, tvarus žemės ūkis prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, kas yra būtina siekiant riboti Žemės atšilimą ir užkirsti kelią neigiamoms klimato kaitos pasekmėms.