Pagal Europos Audito Rūmus (EAR), ES žemės ūkio politika negali garantuoti, kad ūkininkai tausojančiai naudotų vandenį. Žemdirbiams dažnai suteikiamos išimtys leidžiančios pumpuoti gruntinį vandenį.
Be to, pagal Audito Rūmų atliktą tyrimą apie vandens naudojimą žemės ūkyje žemės ūkio politika skatina ne efektyvesnį, o didesnį vandens naudojimą.
Audito Rūmų ataskaita pirmiausia orientuota į žemės ūkio vandens naudojimą. Jų išvados, rekomendacijos ir pastebėjimai gali turėti įtakos naujai ES politikai ne tik žemės ūkio srityje, bet ir sveikatos ar biologinės įvairovės klausimais.
Žemės ūkis yra didelis gėlo vandens vartotojas: ketvirtadalis viso ES vandens vartojimo tenka žemės ūkiui. Žemės ūkio veiklos turi įtakos tiek vandens kokybei (pvz., tarša dėl trąšų ar pesticidų), tiek kiekybei.
„Vanduo yra ribotas išteklius, o žemės ūkio ateitis daugiausia priklauso nuo to, kaip efektyviai ir tvariai ūkininkai jį naudoja“, – teigė Europos Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger. „Tačiau iki šiol ES politika nepakankamai padėjo mažinti žemės ūkio poveikį vandens ištekliams.“
Pagal EAR ataskaitą ES šalys per dažnai ir pernelyg lengvai suteikia išimtis žemės ūkio laistymui ir drėkinimui, net vandens trūkumo regionuose. Tuo pačiu metu nacionalinės institucijos beveik nereaguoja į nelegalų vandens naudojimą, kaip rašoma ataskaitoje. ES šalys privalo taikyti „teršėjas moka“ principą, net jei žemės ūkis teršia kanalų vandenį, kuris vėliau turi būti valomas.
Daugelis ES vyriausybių vis dar nepilnai įskaičiuoja išlaidas už vandens paslaugas žemės ūkyje, nors tokios sąnaudos priskiriamos kitoms pramonės šakoms. Audito specialistai pabrėžia, kad ūkininkams dažnai sąskaitos išrašomos už mažesnį vandens kiekį nei jie faktiškai sunaudoja.