ES vynai gali būti raudonieji, balti arba rožiniai, tačiau retai kada kalbama apie „žaliąją“ vynuogininkystę, teigia EKA.
Europos auditorių rūmai apgailestauja, kad nepaisant didelių šio sektoriaus finansavimų, vyno politika beveik neprisidėjo prie aplinkos gerinimo. Tuo tarpu žemės ūkio politikoje dešimtys procentų lėšų nukreipiamos į ekologines schemas ir gamtos apsaugą, o vyno pramonėje tik apie penki procentai subsidijų yra skirta tvarumui.
Taip pat finansinė parama tik šiek tiek pagerina konkurencinę padėtį lyginant su ne ES šalimis.
Per pastaruosius dešimt metų kasmet iš ES fondų skirta apie 500 milijonų eurų pagalba vynuogininkams, tačiau beveik nėra įrodymų, kad ši parama reikšmingai pagerino klimatą ar visą sektorių, pažymi Europos Audito Rūmai (EKA).
Bendrosios žemės ūkio politikos kontekste vyno gamintojai gali gauti finansinę paramą vynuogynų pertvarkymui, jų konkurencingumo didinimui bei sistemų įdiegimui, mažinančioms ekologinį pėdsaką.
Penkios auditoriams aplankytos šalys – Ispanija, Prancūzija, Italija, Graikija ir Čekija – sudarė 70 % ES pertvarkymo išmokų. Finansavimas buvo paprastai patvirtinamas visiems tinkamiems prašymams, nepasinaudojant „kriterijais, leidžiančiais pasirinkti projektus konkurencingumui skatinti“, teigia auditoriai.
„Praktikoje projektai nebuvo orientuoti į klimato ir/ar aplinkos poveikio mažinimą vynuogininkystėje. Kai kuriais atvejais matėme net priešingą poveikį, pavyzdžiui, pereinant prie vynuogių veislių, kurios reikalauja daugiau vandens, ar diegiant drėkinimo sistemas“, – nurodo auditoriai.
„Vyno sektoriaus konkurencingumo didinimas yra nepaprastai svarbus ir aktualus ES, tačiau tai turi vykti kartu su geresniu aplinkos tvarumu“, – sako Joëlle Elvinger, EKA narė, vadovavusi auditui. „Bet kokiu atveju galime teigti, kad ES dar turi pasiekti rezultatų abejose šiose srityse.“