Žemės ūkio organizacijos iš ES prisijungė prie Didžiosios Britanijos Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) raginimo pradėti proveržį derybose dėl britų-europietiškos prekybos sutarties. Derybos dėl pokyčio po „Brexit“ yra įstrigusios, o Europos Parlamentas net grasina atmesti sutartį.
Šis raginimas buvo aptartas vaizdo konferencijoje apie agro-maisto produktų prekybą tarp Jungtinės Karalystės ir ES šalių bei grėsmes JK žemės ūkio įmonėms, jeigu bus pasiektas „no-deal Brexit“ scenarijus. Tokiu atveju importui ir eksportui galios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės, įskaitant kvotas ir muito tarifus.
NFU ir dar šešių Britanijos / ES žemės ūkio organizacijų surengtą vaizdo konferenciją stebėjo daugiau nei 150 politikų, maisto ir žemės ūkio grupių bei suinteresuotųjų šalių. „Ūkininkai tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje pasikliauja tarpvalstybine prekyba. ES sudaro daugiau nei 70 % JK agro-maisto produktų eksporto ir yra labai svarbu išlaikyti šį ryšį taikant nol tarifų bei nol kvotų susitarimą“, – sakė NFU pirmininkė Minette Batters.
Jei britai nuo kitų metų norės sudaryti savo prekybos sutartis už ES ribų, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Valstijomis ar Kinija, jiems teks nustatyti kokybės standartus (aplinkosauga, darbo sąlygos ir kt.), importo muitus (muitai, PVM ir kt.) bei importo taisykles (maksimalūs kiekiai, kvotos ir pan.), taip pat su Europos Sąjunga. Neseniai premjeras Borisas Johnsonas pirmą kartą – nustebindamas daugelį britų žemdirbių – pranešė, kad kitais metais gali būti taikomos kvotos ir tarifai kai kuriems produktams, eksportuojamiems į ES šalis.
Be to, Didžiosios Britanijos vyriausybė nori sudaryti ribotą prekybos sutartį su ES, tuo tarpu britų verslas siekia išlaikyti kiek įmanoma daugiau laisvosios prekybos su ES šalimis. Europos Sąjungos požiūriu, šioje sutartyje privalo būti įtraukta žvejyba Britų Šiaurės jūroje.
Europos Parlamentas nebus pasirengęs palaikyti sutarties bet kokia kaina, perspėjo keli europarlamentarai trečiadienį vykusios diskusijos apie būsimus prekybos santykius metu. Jie priešinasi JK siūlymui derėtis tik dėl tam tikrų politikos sričių ir ignoruoti kitas.
Keletas kalbėtojų pabrėžė, kad abi šalys turi laikytis politinės deklaracijos, kurią pernai pasirašė Jungtinė Karalystė ir ES bei kuri suteikia aiškią ateities santykių sistemą. EP galutinai turės pritarti galimai naujai sutarčiai. Likus vos 6 mėnesiams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, derybos yra įstrigusios aklavietėje.
„Parlamentas nori naujos sutarties su Jungtine Karalyste, pagrįstos sąžininga konkurencija, aiškiais socialiniais, darbo ir klimato standartais. Logiška, kad jei šalis nori prieigos prie 450 mln. gyventojų turinčios Europos rinkos, tai turi atsirasti tam tikros sąlygos. Žinoma, mes norime susitarimo su JK, bet ne bet kokia kaina. Tai reiškia, kad turime rimtai pasiruošti scenarijui, kad sutarties nebus pasiekta – su visomis to pasekmėmis ekonomikai“, – sakė Nyderlandų ES pranešėja Kati Piri (PvdA). Ketvirtadienį bus priimtas rezoliucija dėl derybų pažangos, po kurios vyks spaudos konferencija.