Danijos valdžia šį sprendimą priėmė po intensyvių pokalbių su Europos Komisija. Per pastaruosius dešimt–penkiolika metų Danijai, kaip ir Nyderlandams bei Airijai, nepavyko pakankamai sumažinti taršos (pakrantės) vandenyse.
Anksčiau Vokietija daugelį metų stengėsi išvengti Europos taisyklių ir dėl to 2014 m. jau prarado derogaciją. Kai kurios daniškos žemės ūkio įmonės jau 22 metus turi išlygą pagal nitrato direktyvą, tačiau netrukus jos galės naudoti mažiau gyvūninių mėšlų pievose. Todėl artimiausiu metu reikės surasti kitą vietą milijonui tonų gyvūninių mėšlų.
Derogacijos praradimas turi didžiulę įtaką galvijų sektoriui, kadangi apie 40 procentų daniškų karvių yra ūkiuose, kurie naudojasi šia išlyga. Ūkininkams teks surasti iki 35 procentų didesnį plotą, apie 30 000 papildomų hektarų, gyvūninių mėšlų išvežimui kitur. Airijoje gresia panaši situacija.
Pastaraisiais metais keli Nyderlandų žemės ūkio ministrai veltui bandė gauti leidimą tolesniam atidėjimui. Su Briuseliu dėl to nesitariant, nes jau vyksta kelių metų trukmės nuosekli atšaukimo fazė.
Galimas galvijų skaičiaus mažinimo variantas Danijoje jau kelis mėnesius yra svarstomas aukštai darbotvarkėje, ypač po to, kai ekspertų grupė („žalioji tripartitė“) rekomendavo įvesti papildomą mokestį už azoto išmetimą. Tokiu atveju ūkiai galėtų gauti subsidijas pereiti prie tvarios ir klimato atžvilgiu neutralaus maisto gamybos.