Danijos vyriausybė tęsia jau pradėtą kursą mažinti biurokratiją Europos reguliavime. Dėmesys skiriamas administracinės naštos mažinimui įmonėms ir piliečiams.
Kitas svarbus klausimas yra maisto saugumo stiprinimas. Danija siekia paspartinti europietišką sprendimų priėmimą dėl naujų genų technologijų leidimo žemės ūkyje. Šiuo klausimu ES šalių ir Europos Parlamente yra dideli nuomonių skirtumai, tačiau Danija tikisi per artimiausius mėnesius pasiekti susitarimą.
Taip pat darbotvarkėje yra Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis. Planuojama atsisakyti pasenusių taisyklių ir stiprinti inovacijas bei tvarumą sektoriuje. Visgi danai dar nepateikia nuomonių ginčytinais klausimais, tokiais kaip galimos ES žemės ūkio biudžeto taupymo priemonės.
Danija šalyje rengia naują mokesčių sistemą, skirtą suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkyje. Šis vadinamasis „trigubas modelis“ sukurtas bendradarbiaujant su Danijos ūkininkų organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. Mokestis įsigaliotų Danijoje nuo 2030 metų. Tokį oro taršos mokestį galėtų įvesti ir ES.
Pasak Danijos žemės ūkio profesinio leidinio Landbrugsavisen, danų ūkininkai nerimauja, kad šis mokestis pakenks jų konkurencingumui. Nors Danijos planas numato kompensacijas ir paramą inovacijoms, išlieka susirūpinimas dėl ekonominių pasekmių vidutiniams žemės ūkio verslams.
Tuo metu kitose Europos dalyse stiprėja pasipriešinimas žemės ūkio aplinkosaugos taisyklėms. Ūkininkų protestai prieš Žaliojo susitarimo įpareigojimus stiprėja, o įvairios interesų grupės reikalauja atidėti arba panaikinti klimato priemones, ribojančias jų veiklą.
Europos Parlamente didėja politinis spaudimas peržiūrėti Žaliojo susitarimo įsipareigojimus. Vis daugiau partijų siekia sušvelninti ar atidėti klimato taisykles. Todėl Danija savo pirmininkavimo metu turės balansuoti tarp tvarumo ambicijų ir politinės paramos ES.