Iš pernykštės bandymo daugybėje laivų paaiškėjo, kad Danijos žvejai nebegrąžina netinkamo pagavimo atgal į jūrą, o, kaip reikalaujama įstatymu, jį iškrauna krante. Taip pat šio pagavimo svoris turi būti įtrauktas į leistinąjų žvejybos kvotų ribas ir turi būti sveriamas žuvų aukciono vietoje.
Kad būtų užkirstas kelias į šoną išmetamų žuvų išmetimui, buvęs Danijos žvejybos ministras Rasmus Prehn (S) įpareigojo įrengti kamerą, kuri užfiksuotų rūšiavimo stalą žvejų laivuose. Kaip rodo Žvejybos agentūros duomenys, tai veikė.
Po to, kai buvo pradėta stebėti 65 Danijos žvejybos laivai, žuvų, iškrautų į krantą, kiekis padidėjo devyniskart kabelajaus atveju, o šalių kiaulienos (schelvis) sugaunamo kiekio suma padidėjo net 6300 procentų, rašo Danijos laikraštis.
Šie dideli skirtumai yra pastebėti Danijos gamtos saugotojų, kurie labai kritiškai vertina valdžios sprendimą vėl atsisakyti kameros prievolės.
„Nenoriu kurti dar vienos papildomos kontrolės institucijos, bet noriu atlaisvinti žvejybą. Žvejai gauna naudą dėl kameros palaikymo“, – sakė ministras Jensen Danijos laikraščiui Politiken.
Danijos žvejybos asociacijos prezidentas teigia, kad kai kurie žvejai jau priprato prie kamerų, įrengtų darbo patalpose laivuose.
Europos Sąjungoje ruošiamas ES reglamentas dėl privalomo kameros stebėjimo didesniuose žvejybos laivuose (ilgesniuose nei 18 metrų). Šis įstatymo projektas jau patvirtintas Europos Parlamente, tačiau dar turi būti galutinai priimtas.

