Vis daugiau europiečių mano, kad ūkininkai turėtų gauti didesnį atlygį už savo maisto produktus. Šis procentas per pastaruosius trejus metus išaugo nuo 26 iki 39 procentų. Beveik visi apklausiamieji (95 procentai) laiko žemės ūkį ir kaimo vietoves svarbiomis „mūsų ateičiai“ Europos Sąjungoje.
Kalbant apie finansinę paramą, paaiškėjo, kad 56 procentai piliečių mano, jog ūkininkų pajamos per ateinančius dešimt metų turėtų didėti. Tai ženkliai daugiau nei ankstesnėse apklausose 2017 ir 2007 metais.
Šie duomenys gauti iš apklausos, kurią pastaruosius mėnesius Europos Sąjunga vykdė visuose ES šalyse, apklausdama daugiau nei 27 200 respondentų. Pirmieji rezultatai paskelbti praėjusį savaitgalį Briuselyje De Groene Week renginio metu, iš karto prieš lemiamus debatus dėl bendrosios žemės ūkio politikos modernizavimo.
Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (52 procentai) mano, kad aplinkos apsauga ir klimato kaitos sprendimas turi būti viena svarbiausių tikslų, taip pat užtikrinant ūkininkų sąžiningą gyvenimo lygį (51 procentas).
Beveik trys iš keturių europiečių pažįsta bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir mano, kad visi piliečiai iš jos gauna naudą. Be to, daugiau ES piliečių tikėja, kad BŽŪP naudinga visiems, ne tik ūkininkams (šiandien – 76 procentai, 15 procentinių punktų daugiau nei 2017 metais). Visose valstybėse narėse dauguma piliečių dalijasi šia nuomone, išskyrus Maltą.
Dauguma vis dar mano, kad pagrindinis tikslas turėtų būti saugaus, sveiko ir kokybiško maisto tiekimas, ką palaiko 62 procentai respondentų, kaip ir 2017 metais. Tokia nuomonė atspindi ir nacionaliniu lygmeniu, kur piliečiai mano, kad tai turėtų būti BŽŪP svarbiausias prioritetas.
Nors vis daugiau piliečių mano, kad žemės ūkis yra viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių (nuo 29 procentų 2010 metais iki 42 procentų 2020 metais), dauguma mano, kad žemės ūkis jau padarė didelę pažangą kovojant su klimato kaita (55 procentai prieš 46 procentus 2010 metais).