Vidutinis žemės ūkio įmonių pajamų lygis Europos Sąjungoje tarp 2007 ir 2018 metų augo, tačiau išliko santykinai žemas. Vidutinis įmonės rezultatas per šiuos dešimt metų pakilo nuo 28 800 iki 35 300 eurų.
Tiesioginės ES žemės ūkio subsidijos sudarė vidutiniškai 28% žemės ūkio pajamų, tačiau šis rodiklis labai skyrėsi priklausomai nuo šalies. Šią informaciją atskleidė naujausia žemės ūkio apskaitos informacinės tinklo (BIN) duomenų analizė, neseniai pristatyta Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato (DG AGRI).
Lietuvoje ES bendroji žemės ūkio politika (GLB) subsidijų dalis buvo aukščiausia – 70%, po jos seka Suomija ir Estija su atitinkamai 67% ir 66%. Tuo tarpu Nyderlanduose tiesioginių premijų dalis sudarė tik 9% įmonės pajamų. Tai ypač galioja žemės ūkiui, pieno sektoriui, paukštininkystei ir mišrioms įmonėms, o vyno gamintojams ir daržininkystės sektoriui šis rodiklis yra daug mažesnis.
Vis dėlto egzistuoja dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp amžiaus grupių bei lyčių. Didžiausias pajamų lygis vienam darbo vietos vienetui užfiksuotas ES šiaurės vakarų dalyje, o mažiausias – rytuose.
Moterys valdžiusios įmonės vidutiniškai uždirbo 38% mažesnes pajamas. Remiantis ataskaita, moterys dažniausiai valdo mažesnes įmones tiek pagal žemės plotą, tiek pagal gamybos apimtis.
Kaip ir tikėtasi, analizė rodo didelius skirtumus ES šalyse pagal verslo struktūras. Didžiausi turto vertės rodikliai nustatyti Nyderlandų ir Danijos ūkiuose, vidutiniškai apie 3,1 mln. ir 2,7 mln. eurų. Tai daugiausia lemia itin didelės žemės kainos ir didelė investicijoms imlių ūkio valdymo formų dalis šiose šalyse. Ūkiai Rumunijoje turėjo mažiausią turtą – 55 000 eurų.
Vidutinis žemės ūkio ūkis ES 2018 metais užėmė 37 hektarus, tačiau egzistuoja dideli skirtumai. Slovakijoje vidutinis ūkio plotas siekė 445 hektarus, o Maltoje – 3 hektarus. Didžioji dalis nekilnojamojo turto priklauso kitiems savininkams. Visoje bendrijoje 56% kultūros žemės buvo nuomojama.