Europos Komisija iš pradžių norėjo, kad beveik visa gyvulininkystė būtų įtraukta į taisyklių taikymo sritį, tuo tarpu Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas norėjo visiškai palikti gyvulininkystę už ribų. Dabar pasiektame trialogo susitarime derybininkai ženkliai padidino ribas, nuo kurių pradeda galioti reikalavimai gyvulininkystei.
Taisyklės bus taikomos žemės ūkio įmonėms, turinčioms nuo 350 didelių gyvulių vienetų kiaulėms, 280 paukščių (300 dedeklių vištų) ir 380 mišriems ūkiams. Extensyviosios fermos ir mažos gyvulininkystės ūkiai, skirti namų ūkių reikmėms, kol kas bus palikti už taisyklių ribų.
Naujos taisyklės bus įvedamos palaipsniui ir pradės galioti tik nuo 2030 metų. Iki 2026 metų naujoji Europos Komisija turės įvertinti, kaip geriausiai spręsti oro ir gruntinio vandens užterštumą, atsirandantį dėl gyvulininkystės ir žemės ūkio gamybos, ypač atsižvelgiant į galvijų auginimą.
Naujose taisyklėse taip pat numatyta, kad teršiantys ūkiai viešame registre turi fiksuoti, kokias žaliavas jie naudoja ir kokį atliekų bei taršos kiekį sukuria savo veikla. Šalia gyvenantys gyventojai galės pateikti pretenzijas dėl žalos. Tai turi būti įtvirtinta kiekvienos ES šalies nacionaliniuose įstatymuose. Be to, daugelyje valstybių narių baudos turi būti gerokai padidintos.
Per pastaruosius metus Briuselio politikai periodiškai stengėsi spręsti žemės ūkio sukeltą taršą. Su „Žaliojo susitarimo“ aplinkosaugos ir klimato teisės aktais bei naujausia žemės ūkio politika buvo padarytas didelis pradžios žingsnis, tačiau pastaruoju metu ta žalesnė kryptis susiduria su iššūkiais.
Agrarinis sektorius yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjas ES, tačiau jis gali tapti pagrindiniu teršėju, nes kitos pramonės šakos sparčiai tampa „švaresnės“.
Pasak Europos aplinkos agentūros, žemės ūkio išmetamos dujos nuo 2005 iki 2021 metų sumažėjo tik 3 procentais. Tai galima palyginti su 7,6 proc. sumažėjimu transporto sektoriuje ir 31 proc. sumažėjimu namų ūkių ir pastatų poveikyje aplinkai.