Organizacijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) naujoje ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad ES turi ambicingą Žaliąjį susitarimą, tačiau jo vykdymas nėra pakankamai efektyvus.
Apžvalgoje „Politikos, skirtos žemės ūkiui ir maistui Europos Sąjungoje ateityje“ pateikiamos rekomendacijos naujai ES žemės ūkio politikai laikotarpiui 2023–2027 metams. Pažymima, kad agro maisto sektorius šiuo metu susiduria su „kritiniu momentu“, nes turi įveikti klimato kaitą, krizes, tokias kaip Covid-19 pandemija, ir karą Ukrainoje. Be to, Briuselis siekia užtikrinti tiek maisto saugumą, tiek ekologinį tvarumą.
Apžvalga per paskutinį dešimtmetį parodė, kad žemės ūkio produktyvumas ES šalyse augo lėčiau nei kitose EBPO šalyse visame pasaulyje. Agro maisto sektoriaus ekologinio tvarumo rezultatai „neatitiko lūkesčių ir negerėjo“. Tai nėra dėl nepakankamos ambicijos ar finansinių išteklių trūkumo, bet labiau dėl priimtų politikos sprendimų ir jų įgyvendinimo būdo.
EBPO ekspertų nuomone, 27 ES šalys turėtų subsidijas iš bendros žemės ūkio politikos labiau susieti, pavyzdžiui, tiesiogiai su ūkininkų pajamų dydžiu. Briuselis taip pat turėtų nutraukti subsidijavimą žemės ūkio veiklai, kuri prieštarauja kitiems ES tikslams arba palaiko nepageidaujamas situacijas.
„Naujausios BPŽ reformos pakeitė paramos teikimo būdą, tačiau tai lėmė tik laipsnišką pažangą“, – rašoma ataskaitoje. Todėl rekomenduojama ūkininkams suteikti daugiau užtikrintumo, plečiant savanoriškas metines ekoschemas į ilgesnio laikotarpio rezultatų vertinimą. Taip pat reikalingas naujas požiūris į aplinkosaugos paslaugų teikimą.
Ataskaita taip pat atkreipia dėmesį į duomenų stoką apie ūkininkų šeimų pajamas visoje ES – šiuo metu tokia informacija renkama tik Airijoje ir Nyderlanduose. EBPO teigia, kad dėl to neįmanoma palyginti ūkininkų pajamų su kitų sektorių pajamomis.