Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) mano, kad papildomų ES taisyklių dėl CRISPR-CAS veisimo technikų taikymo nereikia. EFSA taip pat seka Europos Teisingumo Teismo ankstesnį sprendimą, kuriame buvo nustatyta, kad esami GMO vertinimo kriterijai, taikomi augalų DNR modifikacijai, yra pakankami CRISPR-CAS technologijai.
Su šiuo praėjusią savaitę paskelbtu nauju EFSA patarimu apie CRISPR-CAS augalų veisime ši technologija žengia ženkliu žingsniu arčiau pilno leidimo. Europos Komisija paprašė šio EFSA patarimo. Šių metų pradžioje du mokslininkai gavo Nobelio chemijos premiją už „žirklių“ išradimą, leidžiantį atlikti CRISPR techniką.
Šio veisimo būdo dėka galima pašalinti sugedusias ar žalingas DNR dalis („iškirpti“) be naujos (kitos) DNR įvedimo. Remiantis šios technologijos šalininkų nuomone, tai panaikina oponuojančių argumentą, kad tokiu būdu „kuriama nauja gamta“.
Ši technika jau taikoma chemijoje ir medikamentų kūrime, tačiau ES šiuo metu jos naudojimas maisto grandinėje dar nėra leidžiamas. Ekspertai dabar konstatuoja, kad dabartiniai saugos vertinimai yra pakankami: genų redagavimas nesukelia papildomos rizikos.
Priešintojų nuomone, genų redagavimas išlieka prieštaringa technologija, kelianti didelį susirūpinimą dėl žmonių sveikatos ir aplinkos. Europos Parlamentas anksčiau yra išreiškęs nuomonę, kad dabartiniai EFSA vertinimo kriterijai nėra pakankami nei cheminiams veisimams, nei augalų apsaugai, nekalbant apie naujas DNR technologijas.
„Su šiuo nauju patarimu EFSA tiesiog apsunkina situaciją. Priešingai nei jie tvirtina, genų redagavimas kelia naujas ir nuo tradicinio veisimo skirtingas grėsmes“, – perspėjo liuksemburgetė Europos Parlamento narė Tilly Metz (Žalieji).
Nyderlandų profesorius John van der Oost (Wageningen universiteto tyrimai) jau anksčiau rodė mažai supratimo dėl pasipriešinimo CRISPR-Cas atžvilgiu. „Žemės ūkiui reikalinga ši technologija, kad būtų galima maitinti vis augančią pasaulio gyventojų populiaciją“, – neseniai žurnalui LTO Nieuwe Oogst sakė mokslininkas.
„Šioje diskusijoje per mažai dėmesio skiriama genų redagavimo didžiulėms naudoms. Jei viską paliksime gamtai, gal galėtume laukti tinkamos mutacijos kelis milijonus metų, o tokio laiko neturime.“
Taip pat WUR prezidentė Louise Fresco pasisakė už ES taisyklių DNR žirklių technologijai sušvelninimą. „Nobelio premija turėtų paskatinti ES palengvinti taisykles CRISPR-Cas, kad rinkoje greitai atsirastų veislių, prisidedančių prie Europos žaliojo kurso ir bado skatinimo kovos. Taip Europa parodys, jog siekia socialiai atsakingos ir tvarios ateities“, – pabrėžė Fresco ES politikams.