Pasak ES tyrėjų, esama situacija kelia klausimą, ar dabartiniai standartai iš tikrųjų yra tinkami.
Kiekvienais metais dešimtys milijonų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, paukščių ir arklių yra vežami veisimui, priauginimui arba skerdimui. Auditorių teigimu, tai lemia tai, kad gyvulių prekeiviai mėgsta pasinaudoti kainų skirtumais tarp ES valstybių narių siekdami pelno.
Pirmadienį paskelbtoje analizėje ES auditoriai apžvelgia gyvūnų pervežimo tendencijas. Jie pabrėžia, kad gyvulininkystė nevienodai pasiskirsčiusi tarp ES šalių ir regionų, o ūkininkai dažnai specializuojasi vienoje rūšyje arba gamybos etape. Be to, mažėja ūkių ir skerdyklų, tačiau jų apimtis didėja.
„ES teisės aktus dėl gyvūnų pervežimo valstybės narės taiko nevienodai, o kyla pavojus, kad vežėjai gali pasinaudoti įstatymų spragomis, kurios kyla dėl skirtingų nacionalinių sankcijų sistemų“, – teigia Europos Audito Rūmų narė Eva Lindström, vadovavusi tyrimui.
Yra rizika, jog vežėjai pasirenka ilgesnį maršrutą, kad netektų važiuoti per šalis, kuriose griežčiau vykdomi ES nuostatai. Auditoriai pabrėžia, kad neigiamas pasekmes galima sumažinti mažinant pervežimų skaičių ir jų trukmę.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į alternatyvas gyvų gyvūnų pervežimui. Kai kuriais atvejais skerdimas galėtų būti atliekamas arčiau gamybos vietos: naudojantis vietinėmis ir mobiliomis skerdyklomis gyvūnų pervežimas iš dalies taptų nereikalingas ir būtų draugiškesnis aplinkai.
Svarbų vaidmenį pokyčių skatinime atlieka ir vartotojai. Apklausos rodo, kad kai kurie iš jų sutiktų mokėti daugiau už mėsą, tačiau tik tuo atveju, jei žinotų, kad gyvūnai gyveno gerai. Auditoriai teigia, jog vartotojai darytų labiau apgalvotus pirkinius, jei būtų geriau informuoti šia tema. Tai galėtų būti pasiekta įvedus ES mastu galiojančią gyvūnų gerovės ženklinimo sistemą.