Ruošiantis finansiniam euro viršūnių susitikimui, ES prezidentas Charles Michel pristatė kompromisinį daugiametį biudžeto pasiūlymą, kuriuo siekiama atsižvelgti į ES valstybių vyriausybių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento norus bei reikalavimus.
Jau kurį laiką vyksta intensyvūs ginčai dėl artėjančio daugiametės finansinės perspektyvos biudžeto, ir kai kurie net yra grasinę boikotu ar blokada. Kitą savaitę Briuselyje bus pateiktas pasiūlymas, kuriame biudžetas yra mažesnis nei norėjo Europos Komisija ir Europos Parlamentas, tačiau vis dar didesnis nei daugumos ES šalių, tokių kaip Nyderlandai, iki šiol pageidautas.
ES prezidento Michel galutinis biudžeto išlaidas sudaro 1,074 procento bendrųjų Europos pajamų (BVP), kas atitinka 1094 milijardus eurų. Europos Komisija siekia žymiai padidinti biudžetą iki maždaug 1300 milijardų eurų, t. y. 1,11 procento. Europos Parlamentas pageidauja dar didesnio biudžeto ir svarsto apie 1500 milijardų eurų (1,3 procento) laikotarpiui 2021–2027 m.
Laikydamasis 1,074 procento ribos, Michel remiasi anksčiau atmestu pasiūlymu iš praėjusio suomių ES pirmininkavimo laikotarpio, tačiau įtraukia kai kurias įvairių šalių pateiktas idėjas ir reikalavimus. Pavyzdžiui, jis sumažina žemės ūkio subsidijų ir kaimo plėtros išlaidas daugiau nei 50 milijardų, iki 329 milijardų eurų. Kai kurioms ES šalims tai yra beveik nepriimtina, tačiau kitoms vis dar per mažai.
Mažiau išsivysčiusioms regionams skirtos paramos (kohesijos fondas) suma taip pat sumažinta, todėl bendras biudžetas sudaro 323 milijardus eurų. Kuo turtingesnė šalis, tuo mažiau ji gauna iš šio fondo. Dėl to turtingesnės ES šalys neteks pajamų. Be to, kai kurios „milijardų nuolaidos“ ekonomiškai stiprioms šalims bus panaikintos.
Šalys, kurios pažeidžia teisinės valstybės principus, turėtų būti baudžiamos mažinant finansavimą. Tačiau ši Michel pasiūlyme šis mechanizmas yra žymiai sudėtingesnis nei ankstesniuose pasiūlymuose. Tai yra tiek Komisijos, tiek Parlamento reikalavimas, tačiau vadovai kol kas nedrįsta rimtai spręsti problemų su ES šalimis, kurios atsisako paklusti, kaip Lenkija ir Vengrija.
Pasiūlyme taip pat numatyta didinti ES biudžeto savarankiškas pajamas, nors jos dar neturi būti vadinamos ES mokesčiais. Tai būtų pajamos iš CO2 leidimų aukcionų ir mokestis už nerecikluotą plastikinį pakavimą, kaip Žaliojo kurso bendra finansavimo dalis. Tai galėtų sudaryti apie 14–15 milijardų eurų.
Michel siūlo, kad valstybės narės galėtų pasilikti tik 12,5 proc. importo muitų, o dabar tai yra 20 procentų. Be to, ES šalys turėtų papildomai skirti 10 milijardų eurų Europos investicijų bankui, kad būtų sukurta papildomų 500 milijardų eurų investicijų klimato ir skaitmenizavimo srityse.
Kitoje savaitėje vykstančiame ES viršūnių susitikime bus intensyviai deramasi dėl biudžeto dydžio ir pinigų paskirstymo. ES prezidentas Charles Michel nepaskelbė, kiek truks susitikimas. Briuselyje tikimasi, kad greito susitarimo nebus – manoma, kad gali tekti derėtis ir naktimis. Gali prireikti net papildomo viršūnių susitikimo vėlesniu laiku. Visos 27 valstybės narės turi sutikti su biudžetu.