Suomija pateikė naują pasiūlymą, kaip išspręsti ES daugiametinio biudžeto (2021–2027) įšaldymą. Besikeičianti Suomijos pirmininkavimo pozicija siūlo ES biudžetą didinti iki 1,07 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai mažiau nei reikalavo Europos Komisija ir Europos Parlamentas, bet daugiau nei kai kurios ES šalys nori mokėti.
Pasiūlymas yra maždaug tarp naujos Europos Komisijos pageidavimo (1,11 proc. ES BVP) ir dabartinio biudžeto (1,00 proc.). Suomija sumažina Kohesijos fondų lėšas 12 proc., siekdama remti ekonomiškai silpnesnes regionus. Taip pat, jei Suomijos siūlymai bus priimti, žemės ūkio biudžetas bus smarkiai sumažintas – biudžetas bus 13 proc. mažesnis.
13 proc. sumažinimas žemės ūkio išlaidoms stipriai paveiks žemės ūkio šalis, tačiau tai jau buvo laukiama ir atrodo logiška. Kas septyni metai nustatomas bendrojo žemės ūkio politikos biudžetas, ir prieš 7, 14 ir 21 metus taip pat buvo įspėta, kad į žemės ūkio įmones patenka per daug ES lėšų.
Dėl nuolatinių rinkimų įvairiose ES šalyse, Brexit keliamo neapibrėžtumo, besitęsiančios migracijos krizės ir baimės dėl galimos naujos finansinės krizės derybos dėl GLP reformos įstrigo. Dabar planuojama 2021 m. viduryje pradėti Briuselyje. Tai, kad jau dabar numatomi drastiški biudžeto sumažinimai, yra prastas ženklas.
(Senosios) Komisijos pirminis pasiūlymas dėl naujo daugiametinio biudžeto jau sulaukė didelės kritikos. Tendencija buvo: dar mažiau pinigų žemės ūkiui (1-osios pakopos srityje) ir tolimesnis persigrupavimas į aplinkos bei klimato priemones (2-oji pakopa) bei galimas bendro žemės ūkio biudžeto linijinis sumažinimas 10 procentų. Tai reikštų tolimesnį pajamų paramos mažėjimą. Apie tai naujasis (lenkas) žemės ūkio komisaras Wojciechowski neseniai išmintingai nutylėjo savo Europos Parlamento posėdyje, kitaip jam būtų tekę iš karto pasitraukti.
Su 1,07 proc. Suomijos pasiūlymas vis dar viršija dabartinį biudžeto dydį. Tai nepatinka keturioms šiaurės ES šalims, tokioms kaip Nyderlandai ir Vokietija. Jos mano, kad Europos biudžetas neturi augti, priešingai, turėtų mažėti dėl Jungtinės Karalystės išstojimo. Šios valstybės narės nori biudžetą laikyti 1 proc. BVP lygyje.
Šiuo požiūriu keturių valstybių lyderiai artėja link konfliktų su kitomis ES šalimis, Europos Komisija ir Europos Parlamentu, kurie mano, kad 1 proc. išlaidų riba yra nerealiai maža.
Nusivylimas „gėdingiesiems ketvertukui“, kaip šiuos laiškų siuntėjus vadina Briuselyje, yra tas, kad Vokietija (didžiausia ES finansuotoja) nesiekia „nulio ribos“. Pasak suinteresuotųjų, kanclerė Merkel nenori pasirašyti, nes laiko 1,00 proc. per griežtu apribojimu. Ji palieka galimybes ieškoti kompromiso, kuris gali būti brangesnis.