Šio maisto importo ribojimas yra atsakas į ankstesnes ES ūkininkų pretenzijas, įskaitant protestus prieš „Mercosur“ susitarimą su keturiomis Pietų Amerikos valstybėmis. Praėjusiais metais ūkininkai visoje Europoje taip pat reiškė nepasitenkinimą didėjančiais ES klimato ir aplinkosaugos reglamentais.
Be to, jie skundžiasi dėl griežtų „Green Deal“ standartų, kuriuos ES taiko Europos ūkininkams, bet kurie nėra taikomi kitose pasaulio vietose. Todėl, jų teigimu, jie praranda konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Bruselis siekia nustatyti, kad pavojingiausi pesticidai, draudžiami ES, „per įvežamus produktus neturėtų patekti į ES“, teigiama trečiadienį paviešintame Hanseno parengtame projekte („per 100 dienų nuo jo paskyrimo“). Tokiu būdu Hansen taip pat atliepia Prancūzijos siekį į prekybos sutartis įtraukti „veidrodinį“ režimą.
Europos Komisijos planas galėtų sukelti Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pasipiktinimą, kuris ne kartą kaltino ES dėl neteisingo JAV traktavimo.. Trumpas siekia nustatyti importo muitus prekybos partneriams, kuriuos laiko taikančiais nesąžiningas prekybos praktikas, tačiau praėjusią savaitę atsisakė sankcijų Kanados ir Meksikos atžvilgiu.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šių metų pradžioje sakė, kad ES nesiekia prekybinio karo su JAV, tačiau nebijos imtis atsakomųjų priemonių.
Komisija teigia, kad dėl chemiškai užteršto maisto importo nori vengti bendro draudimo ir spręsti atvejais atskirai, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir kilmės šalį, – teigia ES pareigūnas. Tai Briuseliui suteiks erdvės „derėtis su Vašingtonu“.
Komisija planuoja šiemet atlikti poveikio vertinimą. Tokioje ataskaitoje bus analizuojamas sprendimo poveikis ES konkurencingumui, įskaitant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių laikymąsi.