Vengrija šį pusmetį eina rotuojančios Europos Sąjungos pirmininkės vaidmenį, daugiausia atlikdama organizacines ir ceremonines funkcijas. Vengrijos premjeras ES jau daugelį metų laikomas trikdančiu veiksniu ir iššūkiu. Jis yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, kurie palaiko Rusijos prezidentą Putiną, prieš kurį Tarptautiniame baudžiamajame Teisme Hagoje vyksta tyrimas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad taikos politika prielankiai Putinui neveiks ir paragino vienybės bei ryžtingumo siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.
Dėl Orbano vienpusės veiklos Europos Komisija dabar svarsto galimybę atidėti arba peržiūrėti ES lyderių vizitus į Vengriją. Pavyzdžiui, ES viršūnių susitikimai kurį laiką gali nebūti rengiami Budapešte.
Orbánas gynė savo vizitą teigdamas, kad dialogas su Rusija yra būtinas, nepaisant tęsiamo karo Ukrainoje. Tačiau toks požiūris prieštarauja platesnei ES strategijai, orientuotai į Rusijos izoliavimą sankcijomis ir paramos teikimą Ukrainai.
ES užsienio reikalų vadovas Josep Borrell kritikavo Orbano vizitą ir pabrėžė, kad Vengrijos premjeras nekalba ES vardu. Borrellas pabrėžė, kad tokie vienpusiai veiksmai gali silpninti ES vienybę ir bendras pastangas atremti Rusijos agresiją.
Orbano susitikimas su Putinu apėmė diskusijas apie energetinį saugumą ir ekonominį bendradarbiavimą – temas, kurias Orbánas laiko itin svarbiomis Vengrijai. Tačiau kitos ES valstybės narės šiuos glaudžius ryšius su Rusija laiko problemiškais ir siekia pabrėžti solidarumą su Ukraina bei griežtą sankcijų Rusijai laikymąsi.