Pykčio banga Vokietijoje dėl ES sankcijų proceso už Europos Sąjungos nitratų direktyvos nesilaikymą nesiliauja. Europos Komisija vis dar nepatenkinta ginčijamais Vokietijos mėšlo įstatymais. Briuselis reikalauja, kad vokiečiai sumažintų geriamojo vandens taršą.
Europos Teisingumo Teismas jau 2018 m. pripažino Vokietijos federalinę respubliką kaltą dėl pernelyg didelio nitratų kiekio požeminiame vandenyje ir paragino pakeisti mėšlo įstatymą.
Europos Komisija nėra patenkinta pernai pakeista Vokietijos mėšlo reglamentu. Aplinkos komisaro Virginiuso Sinkevičiaus laiške Berlynui vėl skundžiamasi dėl prasto ES nitratų direktyvos įgyvendinimo Vokietijoje. Tai vis labiau priartina Vokietijai gresiančią daugiamilijoninę baudą.
Europos Teisingumo Teismas jau 2018 m. pripažino Vokietijos federalinę respubliką kaltą dėl pernelyg didelio nitratų kiekio požeminiame vandenyje ir paragino pakeisti mėšlo įstatymą.
Briuselis aiškiai nurodo, kad nepriima „pataisymų“, kurių vokiečiai siekė griežtesnėmis mėšlo normomis („raudonųjų zonų“ paskelbimu). Sinkevičius reikalauja „pagrįsto pateisinimo“ atvejais, kai matavimo taškai yra patalpinti už nustatytų didelės nitratų taršos zonų ribų.
Pagrindinė problema yra ta, kad Vokietijos ministerija teigia, jog už tai atsakingos žemės regionų vyriausybės, tačiau ES laiko Berlyną atsakingu už šalies, kaip įgyvendina ES taisykles, metodus.
Vokietijos geriamo vandens įmonės kritikavo, jog Vokietija vis dar nesilaiko ES taisyklių, skirtų geriamojo vandens apsaugai. Vokietijos ministerija teigia norinti spręsti šį klausimą su Briuseliu, bet tik kartu su žemės regionų valdžia.