Naujaame EMA ataskaitoje nurodoma, kad ES daugumos Europos Komisijos aplinkosaugos tikslų 2023 metams nepasieks . Taip pat neatitinkami tikslai plėsti ekologišką žemės ūkį. Ekologiško žemės ūkio dalis greičiausiai didės, tačiau „nepakankamai“.
Ataskaitoje teigiama, kad ekologiškas žemės ūkis nuo 2012 m. stabiliai augo – nuo 5,9 proc. žemės ūkio naudmenų iki 9,9 proc. 2021 m. Jei augimo tempas bus išlaikytas, ekologiško žemės ūkio dalis 2030 m. sieks 15 proc., o tai neatitinka sutartų tikslų. Norint pasiekti tikslą, kad 2030 m. ketvirtadalis būtų ekologiškas, augimo tempas per artimiausius metus turėtų beveik pasidvigubinti.
Ataskaita rodo, kad biologinės žemės naudmenos dalis 2012–2021 m. augo visuose ES valstybėse narėse – išskyrus Lenkiją. Tuo tarpu šalių skirtumai vis dar yra dideli.
2021 m. Austrijoje, Estijoje ir Švedijoje daugiau nei 20 proc. žemės ūkio naudmenų buvo skirta ekologiškai žemdirbystei, o šešiose valstybėse narėse ši dalis vis dar mažesnė nei 5 proc., mažiausi rodikliai registruoti Airijoje, Bulgarijoje ir Maltoje. Nyderlandai ES šalių sąraše su 3,9 proc. yra kiek aukščiau už Rumuniją (3,5 proc.) ir Bulgariją (2,3 proc.). Europos vidurkis 2020 m. buvo 9,1 proc.