Europos Komisija birželį įteisins privalomus tikslus maisto švaistymo mažinimui. 2015 metais ES valstybės narės įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti maisto švaistymą perpus, tačiau iki šiol tai labai menkai įgyvendinta.
Maisto švaistymo piliečių grupė vasario viduryje sukvietė 150 žmonių iš visų ES valstybių į Briuselį, kad suformuluotų planus sumažinti 57 mln. tonų maisto švaistymą, kuris kasmet susidaro sąjungoje.
Kai kiekvienas ES pilietis per metus išmeta apie 127 kg maisto, visame pasaulyje yra apie 36 mln. žmonių, kurie negali sau leisti tinkamo valgio net kas antrą dieną.
Daugiau nei pusė maisto atliekų atsiranda namų ūkiuose, tačiau svarbų indėlį taip pat įneša pirminiai gamintojai ir mažmenininkai. Pirmoji Piliečių grupės rekomendacija buvo „Kuo arčiau ūkininko, tuo laimingesnis vartotojas“.
ES piliečių grupė ragino ES skatinti maisto gamintojus ir prekybos tinklus įsigyti atsargas iš kuo arčiau esančių gamintojų. Tai sumažintų mažmenininkų poreikį užsisakyti per daug, nes vietiniai produktai greičiau papildomi.
Praktika atmesti „negražius“ ar „blogos formos“ maisto produktus turi tapti svarbia problema, nes mažmenininkų neigiamas požiūris skatina maisto švaistymą. Tai buvo aptarta ir rekomendacijoje „Išplėskite maisto švaistymo apibrėžimą“. Joje teigiama, kad nepasiimtas maistas taip pat turi būti laikomas maisto švaistymu.
Be to, ūkininkai turėtų turėti galimybę parduoti „ne tobulo, bet vis dar valgomo“ maisto produktus. Taip pat kiekviena šalis turėtų skatinti savo ūkininkus laukuose statyti lenteles, kuriose būtų nurodyta, kad nepasiimtas maistas gali būti paimtas praeivių ir vietos gyventojų.
Grupė taip pat pasiūlė finansiškai remti organizacijas, tokias kaip maisto bankai, kurie padeda vietos ūkininkams tvarkytis su maisto švaistymu.