Europos Komisija trečiadienį pristatė savo idėjas dvejus metus truksiančiai konferencijai apie modernizavimą ir reformą Europos Sąjungoje. Komisija nesitiki šios konferencijos metu platesnių sutarčių pakeitimų ar reikšmingų struktūrinių permainų.
Europos Komisija tikisi, kad konferencija prasidės gegužės 9 d., būtent septyniasdešimt metų po Schumano deklaracijos, kuri paskatino Europos integraciją.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas jau pripažino, kad ši konferencija turi pirmiausia „klausyti Europos piliečių“. ES šalių vyriausybės kitą savaitę pristatys savo viziją dėl ES ateities. Vėliau trys institucijos turi tarpusavyje sutarti dėl konferencijos tikslų, apimties ir organizavimo, o planuojama, kad konferencija tęsis apie dvejus metus.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praeitą vasarą pažadėjo konferenciją apie tolesnį Europos Sąjungos demokratizavimą. Ši konferencija yra tarsi atsakas į ilgai kunkuliuojantį nepasitenkinimą ES institucijų veikimu. Vos pradėjęs eiti pareigas prieš kelerius metus jaunas liberalių pažiūrų Prancūzijos prezidentas Macronas entuziastingai rėmė keletą plačių reformų ir naujovių, kurios tuo metu daugumos kitų Europos valstybių vadovų buvo nereikšmingai atmestos.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli kalbėjo apie tai kaip apie „pagrindą naujos Europos statybai“. Pasak jo, per pastaruosius dešimt metų įvykusios krizės, tokios kaip „Brexit“, parodė dabartinio valdymo modelio ribotumą. ES turi tapti demokratiškesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė, su plačia Europos piliečių dalyvavimo pagrindu, teigė jis.
Toliau didėjantis antiEuropos nusiteikimas Jungtinėje Karalystėje Brexit proceso metu ir didėjančios nacionalistinės tendencijos kai kuriose Rytų Europos šalyse vis labiau parodė, kad būtina keičiant procedūras ir taisykles. Taip pat praėjusių metų gegužę, netrukus po Europos Parlamento rinkimų, vyriausybių vadovai ir valstybės vadovai staiga nustumdė šių rinkimų „spitzenkandidatus“ nuo svarbių ES aukštų pareigų.
Taip sugrįžo jau dešimtmečius trunkantis „galios žaidimas“ tarp ES valstybių ir Europos Parlamento, kas galų gale turi valdžią Europos Komisijos vykdomosios organizacijos atžvilgiu. Be to, kai kurie baiminasi, kad ES slaptai siekia daugiau federalizmo ir daugiau naujų užduočių bei įgaliojimų.
Nederlandų europarlamentaras Peteris van Dalenas (ChristenUnie) jau išreiškė skeptiškumą. Pasak jo, labai nedaugelis išmoko pamoką iš nepasitenkinimo, kuris galų gale lėmė Brexit. Europos konservatoriai ir nacionalistai planuoja surengti savo nuosavą konferenciją.