Skiriant 378,5 mlrd. eurų, 2021–2027 m. GLP siekia užtikrinti sąžiningą ūkininkų pajamų paramą bei maisto saugumą ir gyvenimo kokybės užtikrinimą kaimo vietovėse. Taip pat būtina saugoti aplinką nuo žalos ir klimato kaitos, kurie gali tiesiogiai paveikti žemės ūkio gamybą, pavyzdžiui, dėl ekstremalių oro sąlygų.
„Bendrosios žemės ūkio politikos žalieji aspektai buvo patobulinti. Tačiau, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, nepastebėjome esminių skirtumų valstybių narių žemės ūkio planuose“, – sakė Nikolaos Milionis, EAR narys, atsakingas už tikrinimą. „Išvados rodo, kad šalių narių klimato ir aplinkos tikslai akivaizdžiai atsilieka nuo ES tikslų. Taip pat manome, kad trūksta svarbių elementų žaliajai veiklos vertinimui.“
Įgyvendinant naują GLP, reikėjo atitikti daugiau reikalavimų norint gauti ES lėšas. Be to, ES šalims suteikta daugiau lankstumo taikant tam tikras taisykles, o politikai pridėtos ekoschemos. Šios schemos skatina praktikas, naudingas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei.
Auditoriai pažymi, kad GLP planai nėra daug žalesni nei ankstesniu laikotarpiu. Be to, planų žalias poveikis gali dar labiau sumažėti, nes kai kurios sąlygos buvo sušvelnintos po ūkininkų protestų 2024 m. gegužę. Pavyzdžiui, ūkininkai dabar nebėra įpareigoti keisti pasėlių sėjomainos siekiant pagerinti dirvožemio kokybę; anksčiau tai buvo privaloma.
Audito rūmai teigia, kad GLP planai nėra gerai suderinti su Žaliojo susitarimo principais. ES šalys neprivalo savo nacionaliniuose strateginiuose žemės ūkio planuose įtraukti apskaičiuotų indėlių į Žaliojo susitarimo tikslus. Auditorių teigimu, vienintelis matuojamas tikslas yra ekologinių ūkių ploto padidėjimas.
Bendroji žemės ūkio politika (GLP) yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių ir sudaro 31 procentą ES biudžeto 2021–2027 metams. Ji grindžiama kiekvienos valstybės narės patvirtintais planais. GLP sudaro du fondai: Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP).