Kiaulienos kiekis vidutiniškai sumažėjo 7,7 proc. iki 15,2 mln. tonų. Gamyba greičiausiai galutinai nukris žemiau 21 mln. tonų ribos, kas paskutinį kartą buvo 2009 m. Galutiniai 2023 m. duomenys dar nėra prieinami.
Atrodo, kad nė viena iš 27 ES šalių pernai nepagamino daugiau kiaulienos nei prieš metus. Smūgis buvo didžiausias Danijoje, kur paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo 20 proc. Jautienos gamyboje tik Nyderlandai ir Čekija fiksavo nedidelį augimą; visose aplinkinėse šalyse stebima nuolatinė gamybos mažėjimo tendencija.
Vokietijoje paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo apie 8 proc. (43,8 mln.; minus 3 mln.). Tai atitiko ES vidurkį. Nuo 2016 m. Vokietijos mėsos gamyba mažėja. Pernai buvo paskersta 48 mln. kiaulių, galvijų, avių, ožių ir arklių.
Belgijos skerdyklos per visus praėjusius metus paskerdė daugiau nei devynis milijonus kiaulių. Tai 11 proc. (1,2 mln. kiaulių) mažiau nei prieš metus. Kiaulių paskerdimo kiekis Belgijoje 1990 m. paskutinį kartą buvo toks žemas. Taip pat Austrijoje ir Šveicarijoje pernai buvo mažiau skerdimų ir sumažėjo mėsos gamyba.
Mažiausias mažėjimas, 3–4 procentai, buvo Rumunijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Kiaulių fermoje Ispanijoje paskerstų, nors ir sunkesnių, gyvūnų buvo 7,2 proc. mažiau (39 mln. gyvūnų), tad svorio apimtis sumažėjo tik 4,6 proc.