Iš tiesų tik Vokietija pakankamai pritaikė leidimų išdavimo procedūras naujausiems ES klimato tikslams pasiekti. Tai atskleidžia šią savaitę paskelbta pramonės organizacijos WindEurope metinė ataskaita.
Europos Sąjunga siekia per septynerius metus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą perpus, lyginant su 1990 m. Be to, vėjo ir saulės energija turi sudaryti ne mažiau kaip 45 procentus bendro energijos suvartojimo. Vėjo energija vaidina pagrindinį vaidmenį, tačiau WindEurope teigia, kad jos plėtra ženkliai vėluoja. Tas pats galioja naujoms investicijoms į Europos vėjo energetiką.
Nyderlandai ketina artimiausiais metais padvigubinti vėjo energijos galios pajėgumą. Todėl Šiaurės jūroje paskirti trys nauji rajonai, kur gali būti pastatyta šimtai naujų vėjo turbinų. Be to, buvo patvirtintas ankstesnis dviejų kitų rajonų paskyrimas. Tai atveria kelią vėjo parkams, kurių bendras pajėgumas sieks 10,7 gigavato – pakankamai, kad būtų aprūpinti milijonai namų ūkių žalia elektra.
Vėjo parkai bus statomi per ateinančius aštuonerius metus. Bus organizuojamos rangos procedūros, kurių metu įmonės galės nurodyti, kokiomis sąlygomis jos norėtų tokias statybas įgyvendinti. Šiems jūros vėjo parkams galioja kitokios procedūros nei regioninėms RES pertvarkoms, į kurias įtraukti ir provincijų bei savivaldybių valdžios atstovai.
Europos Sąjungoje šiuo metu yra 255 gigavatų vėjo energijos pajėgumas. Kasmet prie to prisideda apie 20 gigavatų. Tačiau, norint pasiekti nustatytus tikslus, vidutiniškai reikia pridėti po 31 gigavatą per metus. Ypač lyderiauja Vokietija; ten leidimų išdavimo procedūros sutrumpėjo perpus – iki dviejų metų. Kitos valdžios institucijos turi sekti šiuo pavyzdžiu, nes leidimai vis dar yra pagrindinis Europos vėjo energetikos sektoriaus trukdis, teigia vėjo energijos asociacija.