Europos Komisija mano, kad Ukraina ir Moldova yra pasiruošusios ES narystės deryboms. Abi šalys įgyvendino reikiamas reformas, tokias kaip kovos su korupcija stiprinimas ir tautinių mažumų teisių gerinimas.
Dabar sprendimas priklauso ES valstybėms narėms, kurios turi vieningai sutarti pradėti derybas.
Per bendrą spaudos konferenciją Paryžiuje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino pradėti stojimo derybas dar šį mėnesį.
Ukraina savo stojimo prašymą į ES pateikė 2022 m. vasarį, netrukus po Rusijos karo prieš šią šalį pradžios, o Moldova – 2022 m. kovą. Po metų abi šalys jau gavo kandidatų statusą, kas yra neįprastai greitas sprendimas ES kontekste, iš dalies dėl Maskvos agresijos.
Praėjusį penktadienį Europos Komisija pateikė teigiamą nuomonę dėl Juodkalnijos narystės kandidato statuso. Briuselis rekomenduoja ES vyriausybėms surengti tarpvalstybinę konferenciją su Podgorica, kad būtų patvirtintas kitas stojimo etapas. Juodkalnija kandidatūros statusą gavo prieš penkiolika metų.
Taip pat dar nėra aišku, ar Ukraina galėtų tapti ES nare per vienerius ar dvejus metus, ar šaliai dar reikės vykdyti daugiau reformų, o tai gali užtrukti daugelį metų. Taip pat neaišku, ar bus taikomas etapinio integravimo modelis, kaip buvo nuspręsta prieš dvidešimt metų priimant dešimt buvusių Rytų bloko šalių.
Tačiau aišku, kad ES reikės smarkiai pakeisti dabartinę bendrąją žemės ūkio politiką, jei žemės ūkio galybė Ukraina prisijungs prie bendrosios rinkos. Tikimasi, kad tuomet bus peržiūrėta visa ES žemės ūkio subsidijų sistema.
Dėl sustiprėjusios geopolitinės įtampos ir vidinių nesutarimų ES, šio mėnesio pabaigos ES viršūnių konferencija taps svarbiu išbandymu Europos vienybei ir jos gebėjimui reaguoti į kintančią saugumo dinamiką Europoje.