ES šalys susitarė dėl įrangos atrankos klojant 5G duomenų ir telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad 5G įrangą tieikiančios įmonės bus griežtai tikrinamos, todėl egzistuoja galimybė, kad Kinijos „Huawei“ bus pašalinta.
Nors naujoji Europos tvarka formalizuotai jokios įmonės neišskiria, atrodo, kad politika grindžiama baime, jog „Huawei“ veikdama pagal Kinijos vyriausybės nurodymus galėtų šnipinėti ES tinkluose.
Artimoje ateityje, kai bus parduotos 5G dažnių juostos, paslaugų teikėjai negalės tiesiog pirkti tinklo įrangos. Vietoj to bus privaloma įgyvendinti „atrankos procedūrą“, kurios metu bus vertinama įrangos gamintojo šalis kilmės. Tokiu būdu ES valstybės narės netiesiogiai nurodo į Kinijos vyriausybės kišimąsi į kinų įmones.
Europos Sąjungoje jau ilgą laiką išlieka nerimas dėl naujų, greitų 5G tinklų įrengimo. Daugeliui telekomunikacijų įmonių „Huawei“ įranga yra patraukli, tačiau daug ES vyriausybių vis dar atsargiai žiūri. Sklando gandai, jog Didžioji Britanija nori leisti naudoti Kinijos įrangą. Nyderlandų valdžia mano, kad telekomunikacijų tiekėjai privalo imtis atsargumo priemonių savo tinklų apsaugai.
JAV yra įvedusios sankcijas „Huawei“, dėl kurių kelios amerikiečių įmonės gali ribotai bendradarbiauti su kinų kompanija. Tokio lygio ribojimai ES dar nėra taikomi.
ES ministrų susitikime „Huawei“ nebuvo paminėta tiesiogiai, tačiau ES šalys vertins „teisinius reguliavimus“ šalyje, iš kurios atkeliauja įranga. Tai netiesiogiai nurodo į valstybės įsikišimą į dideles technologijų įmones. Tai gali būti aktualu tiek Rusijos, tiek Kinijos tiekėjams. Be to, ES valstybės narės neturėtų būti priklausomos nuo vieno tiekėjo, o pirkti įrangą iš kelių šaltinių.
Anksčiau ES įspėjo apie valstybių remiamų kibernetinių atakų skaičiaus augimą. Taip pat buvo pažymėta ir 5G įrangos rizika, kilstama iš užsienio valstybių mobiliuose tinkluose.
„Huawei“ neigia, kad ji šnipinėja Kinijos vyriausybei. Iki šiol nėra konkrečių įrodymų, kad „Huawei“ iš tiesų vykdo šnipinėjimą.