Ketvirtadienį ir penktadienį Europos institucijų atstovai bando Briuselyje pasiekti susitarimą per naują „super-trilogo“ derybą dėl Europos bendrosios žemės ūkio politikos (BBŽŪP) reformos.
Jei Europos Parlamento, Europos Komisijos ir 27 ministrų derybininkai susitars, susitarimą dar bus galima patvirtinti per ES ministrų susitikimą, kuris įvyks artimiausią pirmadienį ir antradienį Liuksemburge.
Jeigu susitarimas nebus pasiektas, derybos dėl BBŽŪP atnaujinimo bus perduotos Portugalijai, kuri antrame metų pusmetyje pirmininkaus ES, o tolesnis vėlavimas yra numatomas.
Praėjusį gegužę vyko derybos, kurios baigėsi kaltinimais tarp Tarybos (šalių), Europos Parlamento ir netgi Europos Komisijos dėl nesugebėjimo užbaigti susitarimo reformos klausimu.
Nors didžioji BBŽŪP dalis jau yra suderinta, dar yra reikšmingų skirtumų ne tik dėl detalių, sudedamųjų dalių ir išimčių, bet ir dėl pagrindinių klausimų. Tai vis dar sukelia įtampą tarp derybininkų.
Ekologiškų subsidijų schemos, skirtos skatinti ūkininkus labiau atsižvelgti į aplinką ir klimato apsaugą savo ūkinėje veikloje, yra didžiausias nesutarimų taškas. Kai kurios šalys siūlo dvejų metų bandomąjį laikotarpį, per kurį ūkininkai, kurie nepasiektų aplinkosaugos tikslų, vis tiek turėtų gauti subsidijas.
Būtent praėjusią savaitę Europos Audito Rūmų ataskaita parodė, kad pastarųjų metų žemės ūkio subsidijos beveik neturėjo poveikio švaresnei aplinkai ar sveikesniam klimatui. Tiek šalininkai, tiek oponentai naudoja šią išvadą, kad pagrįstų arba didesnes, arba mažesnes BBŽŪP subsidijas.
Vieni teigia, kad matyti, jog ūkininkai gavo daug ES subsidijų, tačiau jos nedaug prisidėjo prie klimato ir aplinkos apsaugos. Kiti sako, kad tos subsidijos tam visai nebuvo skirtos, ir kad ES lėšos buvo tik „pajamų parama“ ūkininkams. Jie mano, kad per Žaliąjį susitarimą dabar būtent reikėtų nustatyti aplinkosaugos tikslus žemės ūkyje.