Artėjančią savaitę Briuselyje ir visoje Europos Sąjungoje vyks „Žalioji savaitė“. Tiek Europos žemės ūkio ministrai, tiek Žemės ūkio komisija ir Europos Parlamentas šią savaitę priims svarbius sprendimus dėl naujos Europos bendrosios žemės ūkio politikos (BZŪP), bent jau taip planuojama.
Nepaisant daugiau nei dvejų metų pasirengimo derybų, LRŽ ministrai ir politinės frakcijos Europos Parlamente dar vis nesutaria dėl daugelio klausimų nei tarpusavyje, nei viduje.
Europarlamentarai diskutuoja ir balsuoja dėl Bendražemės ūkio politikos reformos planų. Šis peržiūrėjimas turėtų padaryti BZŪP tvaresnę, stipresnę ir lankstesnę. Paketą sudaro planai stiprinti privalomą klimato ir aplinkosaugos praktikas, mažinti išmokas didelėms žemės ūkio įmonėms ir skirti daugiau lėšų mažesnėms įmonėms bei jauniesiems ūkininkams.
Kalbama apie tai, kaip ES per 2021–2027 metus bendrai išleis 386,7 mlrd. eurų ūkininkams ir kaimo vietovėms. Ministrai posėdžiaus pirmadienį ir antradienį Liuksemburge (galima pratęsti iki trečiadienio), o Europos Parlamentas pirmadienį–penktadienį balsuos dėl šimtų siūlomų pataisų (galimas pratęsimas iki penktadienio vakaro).
Pagal dabartinę situaciją paskutiniai balsavimai tikėtina bus įvertinti tik penktadienį apie 17.30 val. Kai kurie stebėtojai net laiko įmanoma, kad svarstymai bus baigti tik kitoje plenarinėje sesijoje lapkritį.
Trijų didžiųjų EP frakcijų politiniai lyderiai praeitą savaitę teigė, kad pasiekė „kryptingą kompromisą“. Katalikų demokratų (EVP), socialdemokratų (S&D) ir liberalų (Renew) frakcijos sudaro 60 procentų iš 705 vietų. Tačiau visai neaišku, ar jų frakcijos disciplina veiks, nes jau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Žemės ūkio komisija AGRI, Biudžeto komisija (BUDG) ir Aplinkos komisija (ENVI) vis dar nesutaria dėl būsimos finansavimo krypties.
Vienas iš pagrindinių susiskaldymo šaltinių yra klausimas, kiek žemės ūkis ateityje turėtų laikytis naujų Klimato ir aplinkosaugos taisyklių. Žemės ūkio aplinkose „Žaliasis susitarimas“ laikomas pagrindiniu kaltininku ir ginčo objektu. Kai kurie dabartinius kompromisus parlamente ir taryboje laiko pirmu „atsisakymu“ Žaliojo susitarimo kriterijų naujojoje BZŪP politikoje.
Be to, trijų frakcijų lyderių „kompromisas“ interpretuojamas kaip pralaimėjimas S&D frakcijai. Pasak opozicinių jėgų Parlamente, socialdemokratai susitaikė su EVP ir Renew strategija „dabar pasiekti tai, kas įmanoma“. Kairioji opozicija kaltina S&D, kad ji nepakankamai laikosi Žaliojo susitarimo Aplinkos ir Klimato tikslų, o „naujasis“ BZŪP bando išvengti būtinos tvarumo.
Panašios nesutarimų yra ir tarp ES valstybių LRŽ ministrų. Klausimas – ar 20 procentų dabartinių žemės ūkio subsidijų turėtų būti skirta „biologiniams“ tikslams, ar 30 procentų. Ar turėtų būti visiškas cheminių augalų apsaugos priemonių draudimas, ar tik dalinis. Ir ar tai turėtų prasidėti iš karto, ar tik po kelerių metų. Ministrai taip pat dar nesutaria, kiek procentų žemės ūkiui skirto ploto turi būti palikta žiedų ir purškimų juostoms.
Kai ministrai ir Europos Parlamentas priims galutines pozicijas, abi pusės dar turės sutarti tarpusavyje ir su Europos Komisija. Todėl „naujasis“ BZŪP greičiausiai įsigalios ne anksčiau kaip 2023 metais.