Von der Leyen paprašė Strohschneiderio artimiausiais mėnesiais vadovauti visų ES žemės ūkio suinteresuotųjų šalių tarpusavio deryboms. Iki kelių metų atgal jis buvo Borchert komisijos, nagrinėjusios žemės ūkio ir gyvulininkystės ateities scenarijų Vokietijoje, narys. Planas yra užbaigti dialogą vasarą ir iki rugsėjo pristatyti vizijos planą
„Strateginis dialogas“ buvo pristatytas 2023 m. rugsėjo 13 d. Von der Leyen iniciatyva siekiant skatinti „daugiau dialogo ir mažiau poliarizacijos“ žemės ūkio politikoje. Tam buvo suburti maisto gamintojai, NVO ir įvairūs žemės ūkio interesų atstovai.
Ūkininkai iš tokių žemdirbystės šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Rumunija turi nusiskundimų sąrašą. Jų protestai nukreipti tiek prieš nacionalinius įstatymų pasiūlymus, tiek prieš naujas Europos taisykles. Daugelyje šalių piktavališki ūkininkai, naudodamiesi traktoriais, užblokuoja greitkelius. Jų nerimas (ypač Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje) yra skatinamas ir dešiniosios kraštutinių partijų, kurios siekia rinkėjų paramos prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Nuomonės apklausos rodo galimą stiprų poslinkį į dešinę.
Ilgą laiką beveik visos žemės ūkio ir maisto klausimai ES priklausė Žemės ūkio komisaro ir Žemės ūkio komisijos kompetencijai, kuri daugiausia gynė Europos ūkininkų interesus. Nuo gamtosaugos organizacijų, ekologinių ūkininkų, aplinkos grupių bei kairiųjų liberalų frakcijų nusivylimo, tai pradėjo keistis tik su dabartinės Von der Leyen Komisijos atėjimu.
Komisarų Franso Timmermanso (Klimato) ir Virginiuso Sinkevičiaus (Aplinkos) vadovaujant per pastaruosius kelerius metus dalis įgaliojimų buvo perkelta iš Žemės ūkio į Aplinkos sritį, sukeliant daug nusivylimo ūkininkams ir jų Europos atstovaujančioms organizacijoms. Dėl to žemės ūkio ir maisto diskusijos vis dar dažnai vyksta prieštaringomis nuomonėmis tarp Žemės ūkio komisijos (agri) ir Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (envi).
Pasak Ispanijos žemės ūkio ministro Luiso Planaso, Briuselis bendrojoje žemės ūkio politikoje, Žaliojo susitarimo, maisto iš ūkio iki stalo strategijoje ir kitose žemės ūkio taisyklėse įvedė „aplinkos reikalavimus žemės ūkio sektoriui [...] be tinkamo paaiškinimo, dialogo ar finansinės paramos“. Tačiau Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, Žaliojo susitarimo įpėdinis po Franso Timmermanso, mano, kad strateginis dialogas buvo pradėtas „tinkamu metu“ – nors kai kurie ministrai teigia, jog iš tikrųjų jau per vėlu.
Pasak kritikų, bus „sunku“ pasiekti rezultatus prieš birželio mėnesį vyksiančius ES rinkimus. Tokiu atveju visas klausimas faktiškai bus nukeltas po rinkimų (2024 m. birželį), po to politinės frakcijos turės rasti kompromisą, o naujos Europos Komisijos nariai tai įgyvendins nuo 2025 metų.