Šis pasiūlymas pateikiamas po daugelį metų trukusios nežinomybės dėl ES plėtros proceso pažangos, ypač prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus birželį.
Ilgą laiką ES šalyse buvo nuomonių, kad po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES (Brexit) pirmiausia būtina sutvarkyti tvarką pačioje organizacijoje, prieš pradedant priimti naujas valstybes nares. Dėl to kelis Balkanų šalių prašymai buvo ilgai laukė patvirtinimo.
Ši žinia apie galimą Bosnijos ir Hercegovinos priėmimą atsiranda tuo metu, kai keli Europos lyderiai ragina pagreitinti plėtros procesą, po to, kai šių metų pradžioje buvo nuspręsta kuo greičiau išspręsti Ukrainos narystės klausimą, taip pat Moldovos ir Gruzijos.
Rusijos karas prieš Ukrainą lemia, kad vis daugiau ES politikų mano, jog Europos šalys turi stiprinti savo jėgas ir sudaryti priešsvarą Maskvai.
Dar nėra aišku, kada galėtų būti priimtos į ES Ukrainos, Bihačo (Bosnijos ir Hercegovinos) ar kitų pretendentų paraiškos. Europos viršūnių susitikimuose šiuo klausimu pateikiamos kryptingos nuomonės, tačiau nėra priimami konkretūs sprendimai.
Nepaisant to, ES lyderiai dabar ruošiasi atverti duris deryboms dėl narystės su Bosnija ir Hercegovina, o tai priartina šalį prie ES narystės. Šis žingsnis laikomas pripažinimu, kad Bosnija ir Hercegovina pažengė įgyvendindama reformas ir atitinkami ES kriterijus.
Bosnijos ministrė Fajon pabrėžė Europos Parlamente, kad plėtra ES yra geopolitinė būtinybė Briuseliui, atsižvelgiant į tęstinę Rusijos plėtrą į vakarus. Ji sakė, kad plėtros procesas yra naudingas ne tik kandidatų šalims, bet ir Europos Sąjungos stabilumui bei gerovei apskritai.