Europos Audito Rūmai (EAR) mano, kad Europos Sąjunga turi daugiau ir kitaip investuoti, jei siekia visiškai užbaigti oro taršą. Be to, ES nepakankamai rūpinasi, kad dabartinės subsidijos ir investicijos būtų nukreiptos į tvarias veiklas.
Perėjimui prie ekonomikos su neigiamomis anglies dioksido emisijomis be jokių teršalų, be valstybės subsidijų, reikia ir reikšmingų privačių bei viešųjų investicijų. Europos Audito Rūmų specialiajame pranešime ragina ES veikti nuosekliau. Anksčiau Audito Rūmai jau siūlė įvesti principą „teršėjas moka“ ir žemės ūkyje.
„ES veiksmai tvaraus finansavimo srityje turės tikras reakcijas, jei bus imtasi papildomų priemonių įkainoti ne tvarių veiklų aplinkos ir socialines išlaidas“, – teigia Europos Audito Rūmų atstovė Eva Lindström.
„Nestabili veikla vis dar per daug pelninga. Europos Komisija daug ką padarė, kad šis nesugebėjimas būti tvariu taptų matomas, bet šis pagrindinis klausimas dar turi būti sprendžiamas.“
Pagrindinės problemos yra tos, kad neigiamos aplinkos ir socialinės ne tvarių veiklų pasekmės nėra įskaičiuojamos į kainą, ir neaišku, kas yra tvaru, o kas ne. Audito Rūmai mano, kad būtinos papildomos priemonės, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimų kainose būtų įvertintos visos aplinkos sąnaudos.
Daug ekonominių veiklų ES vis dar yra intensyvios anglies dioksido emisijos atžvilgiu. Kad būtų pasiektas tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 % iki 2030 m., Europos Komisijos duomenimis, energetikos sistemos srityje reikės papildomų maždaug 350 mlrd. eurų metinių investicijų.
Ekspertai apskaičiavo, kad norint pasiekti neigiamą anglies pėdsaką ES iki 2050 m., laikotarpiu nuo 2021 iki 2050 m. reikės maždaug 1 trilijono eurų metinių investicijų bendrų išlaidų.