Europos Sąjunga nepakankamai imasi veiksmų, kad būtų užkirstas kelias oro ir dirvožemio taršai. Siekti perėjimo prie ekonomikos, kurioje būtų pasiektos grynosios nulio emisijos, reikia ne tik daug valstybės subsidijų, bet ir didelių privačių investicijų.
ES nepakankamai užtikrina, kad pakankamai lėšų būtų skiriama tvarioms veikloms, teigiama Europos Audito Rūmų (EAR) išvadose. Auditoriai kritikuoja trūkumą priemonių, skirtų spręsti taršos padarinių pasekmes.
„ES veiksmai tvaraus finansavimo srityje pilnai pradės veikti tik tuomet, kai bus imtasi papildomų priemonių įvertinti aplinkos ir socialines neekologiškos veiklos sąnaudas“, – sakė Eva Lindström, Europos Audito Rūmų narė, atsakinga už ataskaitą.
„Netrvari veikla vis dar yra per pelninga. Komisija daug padarė, kad ši netvarumo problema taptų skaidresnė, tačiau išlieka pagrindinė problema, kuri dar turi būti sprendžiama.“
Pagrindine priežastimi nurodoma tai, kad aplinkos taršos šalinimo sąnaudos nėra pakankamai įtraukiamos į prekių kainas. Daug ekonominės veiklos vis dar yra intensyviai anglies dioksidu.
Siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 % iki 2030 m., Europos Komisijos duomenimis, tik energetikos sektoriuje kasmet reikės papildomų investicijų apie 350 mlrd. eurų.
Ekspertai apskaičiavo, kad pereiti prie grynųjų nulio emisijų reikėtų metinių investicijų apie 1 trilijoną eurų. ES biudžetuose iki šiol numatyta daugiau kaip 200 mlrd. eurų per metus. Tai rodo, kokia milžiniška yra investicijų spraga ir kad vien valstybės lėšų nepakaks, kad būtų įgyvendinti minėti tikslai.