Ministras pirmininkas Starneris pabrėžė plataus saugumo užtikrinimo Ukrainai būtinybę. Jis tvirtino, kad Europa turi aktyviai siekti užtikrinti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ypač atsižvelgiant į pastarąsias eskalacijas. Starneris ir Prancūzijos prezidentas Macronas mano, kad europinės NATO šalys turėtų perimti amerikiečių vaidmenį, nes JAV prezidentas Trumpas vis atviriau remia Rusijos diktatorių Putiną.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sustiprino Starnerio poziciją ir pabrėžė neatidėliotiną Europos poreikį atgaivinti gynybą. Ji pažymėjo, kad daugelį metų trukęs gynybos finansavimo stygius padarė Europą pažeidžiamą. Pasak von der Leyen, Europos gynybinių pajėgumų stiprinimas nėra pasirinkimas, o būtinybė.
Von der Leyen taip pat atkreipė dėmesį į transatlantinių santykių dinamikos pokyčius, kuriuos išduoda didėjantys ženklai, kad Jungtinės Valstijos gali atsiriboti nuo Europos NATO sąjungininkų. Investicijos į bendrus gynybos projektus ne tik pagerintų karinį pajėgumą, bet ir skatintų ekonominį augimą bei technologinę pažangą ES viduje.
Vienas pagrindinių klausimų buvo Europos poreikis sukurti strateginį savarankiškumą gynybos srityje. Lyderiai pripažino, kad ES turi būti užtikrinta galimybė nepriklausomai reaguoti į grėsmes. Tai reiškia gynybos biudžetų didinimą, geresnį koordinavimą tarp ES valstybių narių ir investicijas į nacionalines karines pajėgas.
Viršūnių susitikime buvo pabrėžta būtinybė turėti bendrą ES gynybos strategiją. Lyderiai teigė, kad nacionalinė gynybos politika turi būti suderinta, o bendri kariniai resursai – optimizuoti kolektyvinio saugumo stiprinimui.