Šios dvi šalys manė, kad dabartinė Sąjunga turi pirmiausia pati reorganizuotis ir atsinaujinti, prieš priimdama naujus narius. Neaišku, ar dėl Rusijos karo prieš Ukrainą požiūris dabar pasikeitė.
Europos Parlamentas mano, kad kandidatėmis į narystę turėtų būti ne tik Moldova ir Ukraina, bet ir Bosnija ir Hercegovina. Tačiau europolitikai mano, kad narystės kriterijai turi būti pakeisti: derybos turi būti užbaigtos per šešerius metus, taip pat turi būti galimybė taikyti tarpinės sankcijas.
Parlamentarai laiko plėtros politiką stipriausia ES geopolitine korta, ypač atsižvelgiant į didėjančią Rusijos grėsmę. Jau dabar šalys, norinčios prisijungti, gali suderinti savo užsienio ir saugumo politiką su ES. Kai kurios tai ir daro.
Europarlamentarai kritiškai vertina Serbiją, kuri nepritaria ES sankcijoms prieš Rusiją. Europarlamentarės Tineke Strik (GroenLinks) nuomone, Rusijos agresija „pagrįstai“ paskatino didesnį siekį plėsti ES.
Nyderlandai ir toliau priešinasi Bulgarijos įstojimui į laisvo judėjimo zonoje Europoje vadinamą Šengeno erdvę. Tuo tarpu Rumunija ir Kroatija yra pasirengusios tapti narėmis. Pasak Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte, Bulgarija dar neatitinka sąlygų, kad jos piliečiai galėtų keliauti per ES šalis be paso kontrolės.
Rutte vadino sprendimą dabar leisti įstoti Rumunijai „dideliu žingsniu“, po metų metų trukusio Nyderlandų priešinimosi jos įsiliejimui į Šengeno sistemą. Europos Komisija ir Europos Parlamentas mano, kad visos trys ES šalys laikėsi anksčiau sudarytų susitarimų.
Gruodžio 8 d. ši tema bus aptariama ES teisės ir vidaus reikalų ministrų susitikime. Balsavimams dėl naujų Šengeno šalių narystės ir ES plėtros yra būtina vienbalsystė.