Ketvirtadienį Briuselyje susitiks ES šalių vyriausybių vadovai, kad aptartų naują ilgalaikį biudžetą. Atsižvelgiant į didelius nuomonių skirtumus, šis neplanuotas finansinis viršūnių susitikimas neprivers pasiekti susitarimo ar akto, o labiau politinio sutarimo dėl ES užduočių modernizavimo būtinybės.
Pagrindinė problema – tai, kad kelios šalys ir politiniai lyderiai pripažįsta, jog per 75 metus veikusi Europos Sąjunga turi būti „modernizuota“, o ES turi prisiimti daugiau ir kitokių užduočių. Pavyzdžiai – klimato politika, „Žalioji darbotvarkė“ ir nauja energija, geresnė išorinių sienų kontrolė, teisingesnis prieglobsčio ieškančių asmenų paskirstymas ir moderni technologijų politika.
Tačiau kadangi dauguma ES šalių nenori didinti savo metinių įnašų Briuseliui, tokioms naujoms užduotims nėra pinigų, todėl teks taupyti esamoms užduotims. Kyla klausimas – kodėl ES vis dar turi vykdyti veiklas, kurias daro dešimtmečius? Europos žemės ūkio politika, kurios biudžetas sudaro 59 mlrd. eurų per metus – daugiau nei trečdalį viso biudžeto, yra svarbi šios problemos dalis. Nyderlandai yra viena iš šalių, laikanti, kad bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetas galėtų būti sumažintas ketvirtadaliu.
Būtent šią savaitę, kaip atskleidė dažnai gerai informuotas žurnalas Politico, visame aukščiausiame lygyje už Briuselio užkulisių vyksta kova dėl žemės ūkio subsidijų. Aukščiausias žemės ūkio skyriaus pareigūnas, generalinis direktorius, priešinasi tam, kad žemės ūkio subsidijų vertinimas ir skyrimas būtų nustumti į antrą planą dėl per greitos transformacijos į „Žaliąją darbotvarkę“. Tai matyti iš nutekėjusių vidinių elektroninių laiškų.
Aukščiausias žemės ūkio pareigūnas Briuselyje mano, kad dabartinės žemės ūkio subsidijos negali būti nutrauktos ar sumažintos jau dabar. Ne sustabdyti, o pirmiausia lėtinti tempą, jis, kaip manoma, siūlė. Tikėtina, kad ypač Prancūzija ir Lenkija pasipriesins žemės ūkio subsidijų mažinimui. Kompromiso pasiūlyme, kurį pristatė ES prezidentas Charlesas Michelis, dalis esamų subsidijų bus paverstos į tiesioginę „pajamų paramą“ ūkininkams, o mažiau pinigų bus skirta didelėms žemės ūkio įmonėms.
Kovo pabaigoje laukiama pasiūlymų dėl „nuo ūkininko iki stalo“ strategijos ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos. Tai reikšmingai paveiks naują BŽŪP, jei tai bus Europos Komisijos valia. ES šalys turės savo BŽŪP planuose numatyti, kad ne mažiau kaip 40 % išlaidų prisidės prie klimato tikslų. Europos klimato teisė tai įteisins, todėl nauji BŽŪP planai bus vertinami pagal klimato politiką. Todėl nėra tikėtina, kad Briuselyje jau dabar bus konkrečiai įvardintos žemės ūkio išlaidų mažinimo sumos.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte artimiausiomis dienomis specialiame ES viršūnių susitikime laikysis savo pozicijos nenorėti didinti Europos biudžeto ir Nyderlandų įnašų. Net jei jis mainais gautų modernesnį ES biudžetą, premjeras M. Rutte nenorės didinti įnašo.
Tokį pareiškimą M. Rutte padarė antradienio vakarą Den Haago parlamente vykusioje diskusijoje. Pasak jo, neseniai pateiktas ES prezidento Charleso Michelio pasiūlymas turi būti atmestas. Nyderlandų tikslas nes didinti ES biudžeto, anot Rutte, yra tik priemonė, kad šalis bent jau nemokėtų daugiau nei dabar.
Europos Komisija siūlo padidinti ES biudžetą iki 1,11 proc. visų ES šalių bendrojo vidaus produkto. ES prezidentas Charlesas Michelis kompromiso pasiūlyme remiasi 1,074 proc. biudžetu. Nyderlandams tai reikštų 2 mlrd. eurų didėjimą. Rutte palieka galimybę biudžetą didinti, jei tik Nyderlandai galutinėje sumoje nemokės daugiau.