Partijos politika – tokia kaip ginčytinas įstatymas dėl „užsienio agentų“ ir jų atsisakymas taikyti sankcijas Rusijai – sukėlė įtampą su vakarietiškais sąjungininkais, tokiais kaip Europos Sąjunga (ES).
Prezidentė Salomė Zurabišvili, atvira ES rėmėja, palaikoma koalicijos įvairių pro-vakarietiškų opozicinių partijų, kurios susivienijo, kad iššūkį pateiktų valdančiajai valdžiai. Prezidentė, anksčiau kritikavusi „Gruzinų svajonę“, laiko šiuos rinkimus esminiais, siekiant priartinti šalį prie Europos integracijos.
Pro-ES judėjimai pastaruoju metu sustiprėjo – demonstracijose ir mitinguose susirinko dešimtys tūkstančių gruzinų, siekiančių paremti Europos kryptį. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad dar toli gražu neaišku, ar pro-ES šalininkai laimės.
Politinis konfliktas nėra vien išorinės orientacijos klausimas, bet apima ir sudėtingas vidaus problemas, tokias kaip teritorinis vientisumas ir ekonominės problemos. Gruzinai vis dar susiduria su 2008 m. kariniu konfliktu su Rusija ir Rusijos okupacija nuo Gruzijos atsiskyrusių regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos.
„Gruzinų svajonė“ netiesiogiai teigia, kad gali apsaugoti šalį nuo naujų karinių konfliktų su Rusija ir užtikrinti stabilumą, tačiau oponentų teigimu, tokia politika lemia tolesnę izoliaciją ir didėjantį priklausomumą nuo Maskvos.
Gruzija rinkimai turi daug panašumų su neseniai vykusiais politiniais įvykiais Moldovoje, kur pro-ES pusė neseniai rinkimuose vos nepasiekė pergalės. Tačiau proeuropinė koalicija Moldovoje susiduria su Rusijos spaudimu.
Apskritai, Gruzijos rinkimai yra svarbi kryžkelė, kurios rezultatai gali stipriai paveikti regiono dinamiką bei santykius su Rusija ir ES. Daugelis gruzinų šiuos rinkimus laiko pasirinkimu dėl ateities, kur pagrindinis klausimas yra: ar išlaikyti atsargumą santykiuose su Rusija, ar atvirai pasirinkti europinę ateitį?