ES finansų ministrai Liuksemburge pasiekė susitarimą dėl atskiro skatinamojo fondo įsteigimo ES šalims, kurios naudoja eurą kaip mokėjimo priemonę. Šiuo metu siūlomas fondas yra gerokai mažesnės apimties nei ankstesnieji didžiausi Prancūzijos prezidento Macrono planai, kuriuose būtų skirtas didelis fondas už ES biudžeto ir ES sprendimų priėmimo ribų.
Apie Biudžetinį instrumentą konvergencijai ir konkurencingumui (BICC), kaip oficialiai vadinamas šis biudžetas, buvo derėtasi beveik dviem metais dėl jo formos ir finansavimo. Šis instrumentas skirtas struktūrinėms reformoms ir investicijoms, siekiant sustiprinti euro zoną, tačiau aiškiai NEYRA „euro zonos biudžetas“.
Olandijos finansų ministras Wobke Hoekstra nuo pat pradžių priešinosi atskirai pinigų srautui euro zonos šalims. Be to, nebuvo aišku, iš kur ši pinigų suma būtų gaunama šiandien. Pasak ministro Hoekstros, šiuo metu Liuksemburge „padaryti geri žingsniai link geresnio ES pinigų panaudojimo, susiejant biudžetą su reformomis“.
Dėl šio „krepšelio“ dydžio, kuris bus finansuojamas iš Europos daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams, derybos dar tik prasidės. Tačiau tikimasi, kad septyneriems metams devyniolikai euro zonos šalų bus skirta ne daugiau kaip 20 milijardų eurų. Taip pat sudarytos sutartys dėl prieigos prie lėšų ne euro zonos šalims.
Taip pat atrodo, kad yra tam tikrų pažangų visos Europos mastu įvedant „internetinį mokestį“, kurį šių metų pradžioje jau įvedė Prancūzija. Kadangi ES viduje nepavyko susitarti, prancūzai patys ėmėsi iniciatyvos. Dabar Italija taip pat paskelbė apie planą įvesti mokestį „peržengiant pelno ribas“. Italijos pozicija yra tokia, kad mokestis turėtų būti mokamas toje šalyje, kur vykdoma apyvarta ir uždirbamas pelnas.
ES šalys, kurios dvejojo dėl tokio naujo skaitmeninio mokesčio įvedimo, anksčiau reikalavo, kad toks žingsnis būtų taikomas visame pasaulyje, ir tik jei tai nepavyktų, jį turėtų įvesti ES. Būtent šią savaitę EBPO finansų ekspertai paskelbė, kad toks internetinis mokestis yra įmanomas.