Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas grįžta iš ES viršūnių susitikimo Briuselyje su susitarimu dėl atsiskyrimo tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Dabar jam teks įtikinti Žemųjų rūmų narius priimti šį susitarimą. Jei tai pavyks, po to susitarimas turės būti patvirtintas ir Europos Parlamente.
Pasak „Brexit“ koordinatoriaus ir Europos Parlamento nario Guy Verhofstadto, dabartinis susitarimas iš esmės yra pirmasis pasiūlymas, kurį ES prieš trejus metus pateikė britams.
Verhofstadt VRT sakė, kad didelis skirtumas nuo ankstesnio susitarimo, kurį Johnsono pirmtakė Theresa May galiausiai sudarė, bet kurio britų parlamentas nepatvirtino, yra laiko spaudimas. Dėl šio laiko spaudimo, pasak Verhofstadto, Europai svarbios raudonos linijos nebuvo peržengtos: švelni siena su Šiaurės Airija ir Europos vieningos rinkos išlaikymas.
Susitarimui patvirtinti Jungtinės Karalystės parlamente, tik tuomet Europos Parlamentas pradės jį svarstyti. Pagal jį Europa neims jokios rizikos pradėti procedūrą anksčiau ir susidurti su britų parlamentu, kuris jos nepatvirtintų.
Boris Johnsonas dar nėra tikras dėl parlamentinės daugumos. Jo koalicijos partneriai Šiaurės Airijos DUP nepalaiko susitarimo, kaip ir liberalų LibDem opozicija bei antiEuropos „Brexit“ partija. Johnsonas gali rasti daugumą tik jei 21 Konservatorių partijos narys (kurie praėjusį mėnesį buvo išmesti iš partijos) rems jo pasiūlymą, taip pat apie penkiolika Labour opozicijos narių.
Opozicijos lyderis Jeremy Corbynas jau pasisakė prieš susitarimą, tačiau ir jo partijoje yra parlamentarų, kurie bet kokiu atveju nori išeiti iš ES. Galbūt šie Labour disidentai padės Borisui Johnsonui gauti reikalingą daugumą.
Verhofstadt vis dar laiko įmanomu, kad britai spalio 31 d. išeis iš Europos Sąjungos, bet tada šeštadienį turi būti pritarta susitarimui. Jis neatskiria, kad net ir tokiu atveju gali būti surengtas papildomas Europos Parlamento posėdis „nes būtina išsamiai peržiūrėti Europos piliečių statuso detales.“
Jei šeštadienį Londone nepavyks, vėl atsiras keletas galimų scenarijų. Europos Komisijos pirmininkas Juncker nėra nusiteikęs naujam atidėjimui, tačiau Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas norėtų palikti tokį variantą.