Didėjantis ES šalių skaičius nenori didinti 2021–2027 metų ilgalaikio ES biudžeto. Švedija, Austrija ir Danija prisijungia prie Olandijos ir Vokietijos priešinimosi biudžeto didinimui. Dėl to Europos sprendimų priėmimo procese gresia susidūrimas tarp ES vyriausybių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento.
Šios penkios šalys per ateinančius septynis metus nenori išleisti daugiau nei 1 procentą bendrų Europos pajamų, kaip paaiškėjo Liuksemburge, kur du dienas vyko ES finansų ministrų susitikimas. Europos Komisija mano, kad ilgalaikis biudžetas turėtų būti padidintas iki 1,11 procento, o Europos Parlamentas laiko reikalingu net 1,3 procento.
Austrijos ministras Eduardas Mülleris teigia, kad ES negali ignoruoti šios „penkių grynųjų mokėtojų koalicijos“. „Kai britai paliko ES, mes finansuojame 40 procentų Europos sąjungos biudžeto. Reikia atsižvelgti į šią situaciją.“ Komisija ir Europos Parlamentas mano, kad turint daugiau užduočių ir darbo (klimato politika, aplinka!) reikia ir didesnio biudžeto.
Olandijos ministras Vopke Hukstra sakė, kad 1 procentas sukurtos ekonomikos „yra daugiau nei pakankamas“. Tačiau reikia skubiai modernizuoti ilgalaikį finansinį rėmą (IFR), pridūrė jis. „Pradėkime nuo 21 amžiaus temų, tokių kaip inovacijos, klimato kaita ir pasienio kontrolė.“
ES komisaras Güntheris Oettingeris (biudžeto srityje) perspėjo trečiadienį Briuselyje, kad biudžetas turi augti, kad būtų įgyvendinti visų valstybių narių norai. ES šalys narės turi vienbalsiai sutarti dėl ilgalaikio finansinio rėmo.
ES šalių ministrai pirmininkai ir prezidentai savo susitikime spalio 17–18 dienomis turi priimti poziciją dėl galimo biudžeto didinimo. Šio susitikimo darbotvarkėje jau yra numatyta ir galimas Britanijos pasitraukimas iš ES, ir naujo Prancūzijos kandidato skyrimas į Europos Komisiją.