Trumpas teigia, kad ankstesnės prekybos sutartys buvo sudarytos pernelyg palankiai užsienio partneriams. Prezidentas ypač nurodo Kanadą, Meksiką ir Europos Sąjungą kaip šalis, kurios, jo nuomone, per lengvai patenka į JAV rinką. Norėdamas tai ištaisyti, jis ketina įvesti aukštus importo tarifus. Tokiu būdu jis taip pat nori apsaugoti JAV gamintojus.
Analitikai šį žingsnį vertina kaip protekcionizmo ženklą ir galimą didesnių importo mokesčių įvedimą. Tai gali sukelti rinkų sutrikimus tarptautinėje arenoje. Trumpas ilgą laiką kritikuoja tai, ką jis vadina „nesąžininga prekybos praktika“.
Kritikai abejones kelia dėl didesnių tarifų efektyvumo. Jie teigia, kad galų gale sąskaitą sumoka vartotojai, nes įmonės papildomas importo išlaidas įtraukia į produktų kainą. Be to, didėjantis protekcionizmas gali lemti ir tai, jog Europos Sąjunga bei kiti prekybos partneriai padidins savo importo tarifus ar imamasi kitų atsakomųjų priemonių.
Europos Sąjungai grėsmė dėl didesnių JAV importo mokesčių yra didelis iššūkis. Vidinė rinka labai priklauso nuo eksporto, ypač žemės ūkio ir gamybos sektoriuose. Taip pat susirūpinimą kelia kitos sritys, kaip aviacijos, aukštųjų technologijų ir farmacijos pramonės sektoriai.
Politiniu lygmeniu ES viduje vyrauja skirtingos nuomonės, kaip tinkamai atsakyti. Kai kurie siekia sušvelninti įtampas diplomatinių priemonių pagalba, o kiti ragina griežtai reaguoti, pavyzdžiui, padidinant tarifas JAV produkcijai. Kombinuodama Europos Sąjunga galėtų parodyti, jog yra pasiruošusi apginti savo vidinę rinką.
Europos lyderiai, tarp jų Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pareiškė, jog yra pasirengę deryboms. Kol kas neaišku, ar Trumpas įgyvendins savo grasinimus. Kitą savaitę Briuselyje vyks ES vadovų susitikimas, kuriame bus svarstomi du svarbūs klausimai: Rusijos karo Ukrainoje sprendimas ir prekybos karo su JAV išvengimas.