Rusijos Prekybos ir pramonės ministerija rekomendavo šalies trąšų gamintojams laikinai nutraukti eksportą. Toks „rekomendavimas“ praktiškai reiškia Kremliaus įsakymu įvestą eksporto draudimą. Nors yra ir kitų šalių, gaminančių ir eksportuojančių trąšas, jų kaina yra ženkliai didesnė.
Baltarusija – svarbi kalio tiekėja Europos Sąjungos šalims, Pietų Amerikai ir Jungtinėms Valstijoms – taip pat nutraukė trąšų eksportą, nes nebeturi prieigos prie Klaipėdos (Baltijos jūros) uosto šiaurės kaimynėje Lietuvoje.
Pernai tarptautinės stambios konteinerių transporto įmonės, tokios kaip Maersk ir Hapag-Lloyd, nutarė nebeplaukti į Rusijos uostus. Maersk, kuris valdo konteinerių maršrutus į Sankt Peterburgą ir Kaliningradą Baltijos jūroje, Novorossijską Juodojoje jūroje bei Vladivostoką ir Vostočnį Rusijos rytiniuose krantuose, laikinai sustabdė visą konteinerių vežimą į Rusiją.
Rusijos trąšų eksporto sustabdymas paveiks ne tik Europos žemės ūkį ir sodininkystę, bet ir pasaulinę sojų pupelių ir grūdų prekybą. Brazilija, didžiausia pasaulyje sojų pupelių gamintoja ir eksportuotoja bei svarbus kukurūzų šaltinis, pasės vėliau šiemet, tačiau trąšų trūkumas turės didelį poveikį šaliai.
Rusijos importo draudimas trąšoms daugiausia paveiks Afrikos šalis, kurios yra mažiausiai pajėgios susidoroti su rinkos trikdžiais ir turi ribotą prieigą prie alternatyvų, teigia buvusi USDA vyriausioji ekonomistė.
Rusija yra svarbi kalio, fosfato ir azoto trąšų gamintoja – pagrindinių maistingųjų medžiagų pasėliams ir dirvožemiui. Kiekvienais metais ji pagamina daugiau nei 50 mln. tonų trąšų, tai sudaro 13 % pasaulinio kiekio. Phosagro, Uralchem, Uralkali, Acron ir Eurochem yra didžiausios įmonės, daugiausia eksportuojančios į Aziją ir Braziliją.
ES šalys priklauso nuo Rusijos importo apie 26 % savo karbamido, 26 % fosfatų ir 21 % kalio. Brazilija panašiai remiasi Rusija, kuri tiekia apie 46 % šalies kalio importo, 20 % karbamido ir 13 % fosfatų importo.