Vienuolika Vidurio ir Rytų Europos ES šalių siekia „realistiško ir įgyvendinamo“ Europos Žaliojo susitarimo klimato tikslų ir nuo ūkio iki stalo maisto strategijos ambicijų lygio.
Europos Komisijos nariai ketina įvesti naujas aplinkosaugos priemones žemės ūkyje, tokias kaip cheminių pesticidų naudojimo draudimas ir organinės žemdirbystės ploto didinimas. Anksčiau keletas žemės ūkio ministrų ir Europos ūkininkų asociacijų jau perspėjo, kad Briuselis nori per daug ir per greitai.
Vienuolikos žemės ūkio ministrų kvietimas pasirodė likus kelioms dienoms iki šio spalio mėnesio svarbių diskusijų ir sprendimų, kurie vyks Briuselyje – tiek dėl Žaliojo susitarimo ir nuo ūkio iki stalo, tiek dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) peržiūros.
Naują frontą sudaro keturios Višegrado šalys (Vengrija, Lenkija, Slovakija, Čekija) kartu su Bulgarija, Kroatija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovėnija ir Rumunija. Jų žemės ūkio ministrai praėjusią savaitę tarptautinėje žemės ūkio parodoje Polagros mugėje Poznanėje, Lenkijoje, pasirašė bendrą pareiškimą. Ši tarpvalstybinė konferencija daugiausia buvo skirta BŽŪP kitos fazės planavimui.
Pernai, prieš pabaigiant ankstesnės Europos Komisijos kadenciją (2018 m. pavasarį), buvo pristatyti Europos žemės ūkio politikos atnaujinimo pasiūlymai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas grėsmingam BŽŪP biudžeto mažinimui. Tačiau jau po Europos rinkimų vicepirmininkas Fransas Timmermansas pristatė didžiulius ir radikalius Žaliojo susitarimo klimato planus.
Šių metų pradžioje, kai pasaulinė koronaviruso pandemija beveik sustabdė daugelį nacionalinių ekonomikų, tapo aišku, kad turi būti sukurtas Europos milijardų eurų atsigavimo fondas, o visiems ES biudžetams teks stipriai mažinti išlaidas. Tai sukėlė diskusijas ne tik dėl BŽŪP turinio, bet ir biudžeto. Kol kas senoji BŽŪP buvo pratęsta dviem metams, kad ES turėtų „kvėpavimo pertrauką“ visas Žaliojo susitarimo priemones geriau įvertinti.
Vienuolika ministrų pabrėžia, kad Žaliojo susitarimo, nuo ūkio iki stalo ir biologinės įvairovės strategijų tikslai yra būtini, tačiau šių strategijų ambicijų lygis turi būti realistiškas ir įgyvendinamas. Jie taip pat siekia, kad BŽŪP būtų prognozuojamesnė, įgyvendinamesnė ir patikimesnė, sumažinant ES šalių finansines rizikas.
Lenkijos ministras atkreipė dėmesį į tai, kad ministrai pripažįsta, jog pereiti prie tvarios žemės ūkio ekonomikos yra būtina, tačiau tai turi atitikti BŽŪP finansavimo sistemą.
Vienuolika ministrų taip pat pabrėžė, kad kiekviena šalis turi savitų žemės ūkio bruožų, tokių kaip ūkių dydis, klimatinės sąlygos, pasėlių rūšys, todėl renkantis aplinkosaugos priemones reikia daugiau atsižvelgti į nacionalines ir regionines sąlygas.