Lenkijos vyriausybė ragina skirti daugiau lėšų iš ES solidarumo fondo ir pažymi, kad potvyniai nėra tik vietinis klausimas, bet turi platesnių ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių visai Lenkijai.
Vienas pagrindinių argumentų, kurį pateikia Lenkija, yra tai, kad žemės ūkio sektoriaus žala yra itin didelė ir turės ilgalaikes pasekmes. Pasak Lenkijos gamintojų, ne tik pasėliai buvo sunaikinti, bet ir didelės žemės ūkio žemės dalys gali būti ilgam netinkamos naudoti dėl cheminių likučių teršalų.
Ant laukų likusi potvynių nešama dumblas taip pat gali turėti nuodingų medžiagų, išsiliejusių iš kanalizacijos sistemų, kas sudaro „spragsinčią bombą“ maisto gamybai. Lenkijos vyriausybė teigia, kad reikalingos plataus masto pramoninės sanitarinės priemonės, kad būtų saugu vėl naudoti žemes žemės ūkiui.
Be to, gyvulininkystė patyrė didelių nuostolių, nes ūkininkai negali šerti gyvulių dėl sunaikintų pašarų atsargų. Pradėta nacionalinė pagalbos akcija, kurios metu ūkininkai iš kitų regionų dovanoja šieno ir kitų pašarų, tačiau ši pagalba yra laikina. Todėl Lenkija prašo ES teikti struktūrinę paramą žemės ūkio sektoriaus atkūrimui.
Kitas Lenkijos keliamas klausimas – poveikis visuomenės sveikatai ir maisto saugai. Buvo išleistos įspėjimai, kad potvynių apsemtos kultūros nėra tinkamos vartoti. Žemės ūkio produktų užterštumas kelia didelį pavojų, dėl ko daug ūkininkų patiria milžiniškus nuostolius, nes negali naudoti ar parduoti savo derliaus. Lenkija pabrėžia, kad šio sektoriaus atstatymas yra esminis siekiant išvengti tolimesnės ekonominės nestabilumo.
Europos Komisija atsakė į Lenkijos prašymą saikingai palankiai, tačiau pažymėjo, kad reikalingi papildomi tyrimai, siekiant nustatyti žalos mastą. Nors Lenkija remiasi ES solidarumo fondu, Komisija pabrėžia, kad šis fondas skirtas tik krizės situacijoms. Be to, Komisija pažymi, kad Lenkija turi pati imtis priemonių poveikiui sušvelninti, įskaitant investicijas į infrastruktūrą ir kitas prevencines veiklas.